- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
2 Eur už litrą A.95 benzino perkopusios kainos degalinėse nestabdo pagreičio: jos ir toliau auga. „Ar bus tam pabaiga ir ties kuria riba?“ – apie tai teiravomės ekonomisto Mariaus Dubnikovo.
Kai kuriose degalinėse Kaune trečiadienį litras A95 benzino jau kainavo 2,119 Eur, litras dyzelino – 1, 989 Eur.
Situaciją ir tendencijas degalų rinkoje „Kauno dienai“ komentavęs ekonomistas M. Dubnikovas pabrėžė, jog degalų rinka pastaruoju metu ypač nestabili, sujaukta, nenuspėjama.
„Pagrindinė spartaus brangimo priežastis yra naftos kainų pakilimas – prieš gerus metus naftą kainavo gerokai pigiau. Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka. Labai svyruoja pačių degalų rinka, nes Rusija yra ne tik pačios naftos, bet ir perdirbtos naftos produktų – benzino, dyzelino – tiekėja. Pakankamai rimtas tokios produkcijos tiekėjas yra ir Baltarusija. Savo kaina duoda ir rusiškai naftai Europoje taikomas embargas. Dar nepamirškime, kad Lietuvoje buvo padidintas akcizas dyzelinui. Visos šios aplinkybės lemia, kad turime tuos du eurus už litrą“, – degalų kainų didėjimo priežastis vardijo M. Dubnikovas.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Paklaustas, ar galėtų prognozuoti, ties kuriuo tašku kainų didėjimas bent kurį laiką stabilizuosis, ekonomistas kalbėjo apie nežinia kada iškrisiančią „laukinę kortą“.
„Svarstant, kada kaina galėtų stabilizuotis, reikia pabrėžti, kad nafta nėra rinkos prekė absoliučiąja prasme. Nėra taip, kad tik rinka nustatinėja jos kainas. Mes juk turime šioje srityje žaidėją – naftą eksportuojančių šalių organizaciją OPEK, kuri iš esmė yra kartelis. Kartelis bet kurią akimirką gali nuspręsti padidinti naftos gavybą, bet atspėti, kada gali būti tokie nutarimai, nėra jokių šansų. Tačiau kartelis yra suinteresuotas rinkos stabilumu, todėl kažkuriame taške, nesakau, kad šiame, bet jei kainos dar aukščiau kiltų, jie įsijungtų ir padidintų gavybą, kad kaina būtų stabilizuota, kad eksportuotojai nepatektų į situaciją, kai vartotojai negrįžtamai nusisuks nuo naftos ir naftos produktų. Tai čia yra ta, kaip sakau, nenuspėjama laukinė korta, kuri kažkuriuo momentu turėtų iškristi.
M. Dubnikovo pastebėjimais, didėjančiomis kainomis vairuotojus nuolat gluminančios degalinės šioje situacijoje nepiktnaudžiauja ir nesiekia išspausti maksimaliai daugiau naudos.
Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka.
„Pati palankiausia situacija degalinėms yra tada, kai kainos stabilios. Pirma, lenktyniavimas su kainomis yra labai rizikingas, antra, didėjant kainoms vartojimas ilgainiui mažėja ir vis mažiau litrų gali būti parduodama. Mažiau parduodamų litrų reiškia, kad mažiau klientų atvažiuoja į degalinę, o degalinių verslas nėra tik degalų pardavimas. Pavyzdžiui, kai kurios degalinės daugiau uždirba iš savo parduotuvių, nei iš kuro pilstymo ir jos suinteresuotos turėti kuo daugiau klientų. Todėl aš piktnaudžiavimo nematau. Gal kartais susidaro palankios situacijos, kai nupirkus pigiau ir staiga pakilus kainoms, gali parduoti brangiau. Bet degalinių konkurencija Lietuvoje yra pakankamai nuožmi. Tad manau, kalbėti apie piktnaudžiavimą tikrai neverta“, – patikino M. Dubnikovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...