Ekspertai Rusijos galimybes įsigyti „Belaruskalij“ vertina nevienareikšmiškai

Rusijos kalio trąšų gamybos bei eksporto įmonė „Uralkalij“, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, turi galimybę spausti Baltarusiją ir bandyti ne tik perimti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, bet ir įsigyti visą Baltarusijos valstybinę įmonę.

Gandai, kad „Uralkalij“ nori įsigyti „Belaruskalij“ viešojoje erdvėje matomi jau dešimtmetį – dar 2012 metais Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka tvirtino, kad neįvardyti Maskvos oligarchai siūlė jam 5 mlrd. dolerių kyšį mainais į sutikimą parduoti įmonę už 10 mlrd. JAV dolerių. Panašaus pobūdžio kalbos vėl grįžta į viešąją erdvę atsižvelgiant į esamą situaciją Baltarusijoje bei turimus Rusijos svertus spaudžiant kaimyninę valstybę parduoti „Belaruskalij“.

2005-2013 metais Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“ ir didžiausia pasaulyje kalio trąšų gamintoja Rusijos įmonė „Uralkalij“ veikė kaip viena jėga – turėjo bendrą įmonę bei eksporto kartelį kalio trąšų gabenimo srityje. Šios įmonės kartu kontroliavo per 40 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos. Tačiau santykiai tarp „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ tapo įtempti 2011 m., kai „Uralkalij“ įsigijo savo konkurentą Rusijoje „Silvinit“ ir tapo galingesne Baltarusijos valstybinės įmonės partnere. Galiausiai 2013 m. „Belaruskalij“ pradėjo eksportuoti kalį į Azijos rinkas ir tuo pasipiktinusi „Uralkalij“ paskelbė paliekanti bendrą įmonę bei apkaltino Baltarusijos valstybinę įmonę susitarimų nesilaikymu. Tais pačiais metais Baltarusijoje buvo sulaikytas tuometis „Uralkalij“ vadovas Vladislavas Baumgertneris, apkaltinus jį piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir atrodė, kad bendradarbiavimas tarp šių dviejų įmonių jau niekada nebebus įmanomas.

Situacija kalio trąšų rinkoje pasikeitė pernai įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Šios sankcijos inspiravo Lietuvos Vyriausybės sprendimą šių metų sausio viduryje pripažinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis su „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir kalio trąšų tranzitas vasario 1 d. turi būti sustabdytas. Sutarčiai nutrūkus, Baltarusijos įmonei tenka ieškoti alternatyvių kelių trąšų tranzitui, tačiau perimti kalio trąšų tranzitą atsisako Latvija, Lenkija, Ukraina, tad kone vienintelė išeitis lieka kalio trąšų gabenimas per Rusiją.

Politologas Vytis Jurkonis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, politologas Vytis Jurkonis teigia, kad kalbos dėl „Uralkalij“ noro pirkti „Belaruskalij“ nėra naujos, bet dabar Minsko priklausomybė nuo Maskvos yra milžiniška, o ekonominiai ryšiai susiję labai glaudžiai. Anot jo, šiuo metu galintis būti klausimas dėl „Belaruskalij“ yra toks, ar šios įmonės norėtų griebtis kas nors iš Rusijos oligarchų arba Kremliaus aplinkos.

„Iš principo didžiąja dalimi Baltarusijos ekonomika ir visų pirma režimas nebūtų pajėgus išgyventi be subsidijų ir be Kremliaus pagalbos. Mes galime labai daug kalbėti apie visokius dalykus, kaip kad Baltarusija turi savo atominę elektrinę, bet mes žinome, už kieno pinigus ji buvo statyta, kieno žaliavos. Šiuo atveju galima sakyti, kad yra konkuruojančios įmonės, bet iš principo, tai yra dvi sąjunginės valstybės“, – Eltai sakė V. Jurkonis.

Politologas tikina, kad įmonė gali tapti „valiuta“ derantis tarp Kremliaus ir Minsko režimo, tačiau dabar Baltarusija turi ieškoti būdų, ką duoti mainais Rusijai. Pasak jo, anksčiau Baltarusija galėdavo sėkmingai imituoti balansavimo politiką tiek bendradarbiaudama su Kremliumi, tiek gaudama tam tikrų išteklių režimo palaikymui, tačiau šios prabangos Minskas nebeturi.

„Naujas yra kontekstas, sankcijos ir tai, kad Baltarusija, lyginant su kokiais 2015 m., yra Europos Kvazimodas žiūrint į žmogaus teisių pažeidimus. Man atrodo, kad yra nuimtas šydas dėl šios valstybės režimo neutralumo. Bet dėl to Europos Sąjunga (ES) neturėtų keisti savo sankcijų politikos. Mes neturime palaikyti Baltarusijos režimo išgyvenimo ir Baltarusijos režimo teroro prieš savo piliečius, net tuos pačius „Belaruskalij“ darbuotojus“, – pabrėžė VU TSPMI lektorius.

Tai, kad gandai dėl „Uralkalij“ noro pirkti „Belaruskalij“ sklando jau daugiau nei dešimt metų, pažymi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata. Jis mano, kad dabar toks galimas įmonės pirkimas sunkiai tikėtinas, bet neatmeta, kad toks scenarijus visgi galėtų susiklostyti ateityje.

Seimo narys Raimundas Lopata. G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Buvo tam tikrų trinčių tarp Maskvos ir Minsko dėl šio reikalo. Manau, kad tie gandai gali būti paremti realiais faktais, bet manau, kad kol kas Putinas neturi visiško paveikslo, kaip reikia konkrečiai elgtis su Baltarusija, tai, manau, procesas nebus aktyvuotas labai greitai. Ateityje tai kodėl gi ne, turint omeny, kad panašu, jog Baltarusija totaliai patenka į Maskvos rankas”, – Eltai teigė R. Lopata.

Tuo tarpu komunikacijos agentūros „Brandnomika“ eksperto Aleksandro Izgorodino manymu, kalbos dėl „Uralkalij“ noro įsigyti „Belaruskalij“ yra pagrįstos, tačiau didesnė tikimybė, kad būtų bandoma nusipirkti ne visą Baltarusijos valstybinę įmonę, o tik dalį jos akcijų.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Baltarusijai netekus kalio trąšų tranzito per Lietuvą, jiems reikia ieškoti kažkokių ilgalaikių tranzito variantų. Akivaizdu, kad politiškai saugiausias ilgalaikis trąšų tranzito variantas būtų per Rusijos uostus. Šiame kontekste Rusija kaip ir turėtų derybinės galios pranašumą, jie gali pasakyti: mes jums duodame labai dideles nuolaidas už kalio trąšų transporto įkainius, bet mainais jūs mums duodate dalį akcijų „Belaruskalij“. Aš nemanau, kad kalba eitų apie visišką „Belaruskalij“ įpirkimą, nes pati įmonė yra gana stipri, bet yra tikimybė, jog „Uralkalij“ nupirks kažkokią, galbūt ir didesnę dalį „Belaruskalij“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.

Rusijos jūrų uostai nėra pasiruošę perimti baltarusiškų trąšų tranzito

Baltarusijos valstybinei įmonei „Belaruskalij“ netekus galimybės vežti kalio trąšas per Lietuvą tenka ieškoti alternatyvių kelių bei pagrindine šalimi, per kurią tranzitu galėtų būti gabenamos kalio trąšos, yra įvardijama Rusija.

A. Izgorodinas mano, kad trąšų transportavimo kaštai jas gabenant per Rusijos uostus būtų gana dideli ir Baltarusijai gali nepasimokėti vežti trąšas per Rusiją. Pasak jo, šioje vietoje Kremlius galėtų kompensuoti transportavimo kaštus mainais už tam tikrą akcijų dalį „Belaruskalij“, tačiau gali iškilti sunkumų tą darant dėl Rusijos jūrų uostų ir galimo Rusijos-Ukrainos karo eskalavimo.

„Baltarusijos problema yra tai, kad kalio trąšos iš esmės yra žaliava, jų galutinei kainai labai didelę įtaką daro transportavimo kaštai. Taip pat yra dvi problemos, su kuriomis Rusija gali susidurti. Pirmoji problema yra ta, kad Rusijos jūrų uostai patys infrastruktūros prasme ir krovos apimčių prasme nėra pasiruošę tokioms didelėms krovos apimtims kaip Klaipėdos uostas. Antra problema yra galima Rusijos-Ukrainos karo eskalacija bei galimos įvairios ekonominės sankcijos stambesnėms Rusijos bendrovėms, dėl ko jos gali neturėti tiek pinigų, kad galėtų nupirkti net ir dalį „Belaruskalij“ akcijų. Tai yra didelė bendrovė ir būtų labai brangus pirkinys”, – pabrėžė ekonomistas.

Problemą dėl Rusijos uostų nepakankamų galimybių norint perimti „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzitą per šalį, išskyrė ir Seimo NSGK narys R. Lopata.

Ne paslaptis, kad vyksta derybinis procesas, kaip nusivežti trąšas per Rusijos uostus. Čia sunku pasakyti, kaip bus apsispręsta, bet akivaizdu, kad taip greitai srautų nepakeisi.

„Ne paslaptis, kad vyksta derybinis procesas, kaip nusivežti trąšas per Rusijos uostus. Čia sunku pasakyti, kaip bus apsispręsta, bet akivaizdu, kad taip greitai srautų nepakeisi. Juo labiau kad Rusijos uostai neturi pakankamai galimybių dar priimti ir perkrauti baltarusiškas trąšas. Tai sudėtingas procesas“, – tikino Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Lopata.

„Uralkalij“ gali bendradarbiauti su „Belaruskalij“ nepaisydama JAV sankcijų

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad „Uralkalij“ gali vengti bendradarbiavimo su „Belaruskalij“ vien dėl to, kad šiai įmonei pritaikytos JAV sankcijos. Tokiais samprotavimais yra linkęs suabejoti VU TSPMI lektorius Vytis Jurkonis. Jo manymu, bus galvojami įvairūs būdai, kaip apeiti esamas sankcijas. Pasak V. Jurkonio, sankcijos nėra itin tvirtos, tad tam galimybių yra.

„Galima dirbti su teisinėmis įmonėmis, konsultantais, kurti kitus juridinius asmenis, galvoti apie būdus, kaip apeidinėti tas sankcijas. Mes žinome, kad yra sukurta visa infrastruktūra ne tik ES, bet ir už jos ribų, kur sankcijas galima bandyti apeiti ir net neabejoju, kad vienu ar kitu būdu tą bandys daryti „Belaruskalij” su Kremliaus įmonių partneryste ar be jos”, – teigė politologas.

Tokiai nuomonei linkęs pritarti ir ekonomistas A. Izgorodinas. Anot jo, „Uralkalij“ būtų logiškiau bendradarbiauti su „Belaruskalij“, nes taip įmonės taptų labai didelėmis žaidėjomis kalio trąšų rinkoje.

„Abi įmonės, jei bent iš dalies susijungs, turės masto ekonomiją ir galės paprasčiau, lengviau konkuruoti su kitų šalių trąšų gamintojais. Nemanau, kad „Uralkalij” nenorėtų bendradarbiauti su „Belaruskalij“ vien dėl sanckijų, nes Rusijai pačiai yra įvestos sankcijos nuo 2014 m,. ir jiems tai nėra naujiena”, – tvirtino ekonomistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių