Ekspertai sklaido miglą: kodėl vis dar verta investuoti į indėlius?

Nors startą bazinių palūkanų normų kritimui birželį davęs Europos Centrinis Bankas (ECB) liepą nusprendė šiek tiek stabtelėti, prognozuojama, kad palūkanos euro zonoje šiemet kris dar du kartus. Ekonomistai ir finansų įstaigų atstovai tikina: nerimas, kad skolinimuisi palankus palūkanų normų mažėjimas pakirto indėlių patrauklumą, dabartinėmis aplinkybėmis nepagrįstas.

Tebėra viršūnėje

ECB paskelbus apie ilgai lauktus pokyčius, žiniasklaidoje pasipylė antraščių, kurios kėlė klausimų, ar dar verta investuoti į indėlius ir taip įdarbinti savo pinigus, ar šis traukinys vis dėlto jau nuvažiavo. Kaip aiškina ekspertai, bazinės palūkanos euro zonoje iš tiesų tiesiogiai veikia tiek skolinimosi palūkanas, tiek indėlių palūkanas. Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, reikia susitaikyti, kad artimiausiu metu indėlių palūkanos laipsniškai mažės, tačiau šiame kontekste žodis „laipsniškai“ reiškia santykinai lėtas permainas.

„Neseniai bazinės palūkanos euro zonoje dar buvo 4 proc. ir siekė savo istorinį piką. Jeigu pasitvirtins rinkų prognozės, palūkanos šiais metais nukris iki 3,25 proc. Vadinasi, jos vis tiek liks istoriškai labai aukšto lygio, o indėlių palūkanos liks didesnės ir patrauklesnės negu per kovidą, kai finansų įstaigos už indėlius mokėjo nuliui artimas palūkanas“, – teigia A. Izgorodinas.

Pasak vyriausiosios Šiaulių banko grupės ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, terminuotasis indėlis vis dar išlieka kaip vienas saugiausių, paprasčiausių taupymo būdų, siūlantis grąžą, kuri šiuo metu lenkia infliacijos tempus. „Jei gyventojai turi atliekamų pinigų ir alternatyva terminuotam indėliui yra tiesiog lėšų laikymas sąskaitoje, terminuotas indėlis visada yra tinkamas pasirinkimas. Šiuo metu indėlių forma įdarbinta tik beveik trečdalis visų bankuose laikomų gyventojų pinigų, apie 15,76 mlrd. eurų tiesiog guli atsiskaitomosiose sąskaitose ir grąžos neduoda. Ne visi šie pinigai atlieka atsargų juodai dienai funkciją, dalis jų tikrai galėtų būti saugiai įdarbinti“, – dėmesį atkreipia ji.

Už dvylikos mėnesių terminuotą indėlį siūloma 3 proc., o mažieji rinkos dalyviai, kredito unijos, tradiciškai palaiko aukštesnes palūkanų normas, kurios yra didesnės nei 4 proc.

Kauno kredito unijos (KKU) administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė antrina I. Genytei-Pikčienei ir priduria, kad indėliai yra saugūs, nes juos priimančios finansų įstaigos – tiek bankai, tiek kredito unijos – yra licencijuojamos, jas griežtai prižiūri Lietuvos bankas (LB), o patys indėliai yra apdrausti.

„ECB sprendimas sumažinti palūkanas 0,25 proc. punktais EURIBOR tarpbankinei palūkanų normai yra simbolinis, jis palengvins palūkanų naštą paskolų gavėjams, tačiau indėlių palūkanoms esminės įtakos kol kas nedaro. Tai patvirtina LB tinklalapyje skelbiamos didžiųjų rinkos dalyvių palūkanų normos – už dvylikos mėnesių terminuotą indėlį siūloma 3 proc., o mažieji rinkos dalyviai, kredito unijos, tradiciškai palaiko aukštesnes palūkanų normas, kurios yra didesnės nei 4 proc.“, – teigia E. Ramaškaitė.

Nevienoda grąža

Aukštos palūkanų normos už terminuotuosius indėlius išjudino indėlininkus ir investuotojus. Aukštas EURIBOR atšaldė vartojimą, taip pat ir skolinimąsi, tačiau suteikė galimybių indėlininkams.

Indėlį banke galima pasidėti įvairiam terminui, nuo to priklauso ir palūkanų normos. Kuo indėlio terminas ilgesnis, tuo metinė palūkanų norma aukštesnė. Pasak E. Ramaškaitės, pastaraisiais metais didėjo viso tipo taupymo produktų – taupymo sąskaitų, kaupiamųjų ir terminuotųjų indėlių – palūkanų normos. Aukščiausios palūkanų normos buvo už terminuotuosius indėlius.

„Už populiariausią dvylikos mėnesių terminuotą indėlį buvo galima gauti 5 proc. metinių palūkanų. Šiandien palūkanų normos šiek tiek nuosaikesnės, tačiau vis dar patrauklios, o atotrūkis tarp didžiųjų rinkos dalyvių ir kredito unijų didėja: kredito unijose už terminuotuosius indėlius vis dar galima sudaryti terminuotųjų indėlių sutartis ir tikėtis 4,5 proc. metinių palūkanų“, – pasakoja KKU vadovė.

„Vertinant per unijų prizmę, nepriklausomai nuo EURIBOR dydžio, jos visada mokėjo didesnes palūkanų normas. Pavyzdžiui, nulinio EURIBOR periodu kitiems rinkos dalyviams taikant 0 proc. palūkanas už terminuotuosius indėlius, unijose už indėlius buvo galima tikėtis iki 2 proc. Tai lemia kredito unijų veiklos modelis. Jų tikslas sukurti pridėtinę vertę savo nariams, vietos bendruomenei, verslams. Tikslas išlaikyti ir auginti vietinį lietuvišką kapitalą, o veiklos modelis labai paprastas – indėlių priėmimas ir jų perskolinimas“, – sako E. Ramaškaitė.

Retas reiškinys

Anot KKU administracijos vadovės, aplinkybės, kai galima tikėtis labai aukštų terminuotųjų indėlių palūkanų, yra gana retas reiškinys – pastarąjį kartą buvo stebimas per 2008-ųjų krizę. „Dabar ypač tinkamas laikas pasidomėti ilgesnio laikotarpio, 24–36 mėnesių, terminuotųjų indėlių palūkanomis. Pradėjus sparčiau kristi palūkanų normoms už indėlius, šiuo metu sudarytos indėlių sutartys ilgesniam laikotarpiui garantuos sutartas aukštesnes palūkanų pajamas“, – rekomenduoja E. Ramaškaitė.

„Tiesa, šiuo metu palūkanos už trijų ir šešių mėnesių terminuotuosius indėlius taip pat aukštos. Taip lėšos iš einamųjų sąskaitų bus įdarbintos ir uždirbs papildomų pajamų“, – priduria ji.

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad nuspręsti, kokiam terminui pasidėti indėlį, geriausiai gali patys indėlininkai, nes jie geriausiai žino savo didesnių išlaidų planus ir momentus, kai tų lėšų prireiks. „Terminas svarbus pasidedant terminuotąjį indėlį, nes anksčiau nutraukus tokį susitarimą, galimi palūkanų praradimai. Tačiau yra ir lankstesnių kaupiamųjų indėlių sprendimų. Šiuo atveju indėlį galima lanksčiai papildyti lėšomis arba dalį jų iš kaupiamosios sąskaitos išimti, neprarandant palūkanų“, – išskiria ekonomistė.

Iš tiesų komerciniams bankams Lietuvoje pradėjus siūlyti patrauklesnes palūkanų normas už indėlius, gyventojai reagavo operatyviai. „2023 m. pradžioje terminuotųjų indėlių dalis nuo visų gyventojų lėšų bankuose tesiekė 17,2 proc. visų indėlių, šiandien ji sudaro 31,5 proc. Tiesa, 2009–2010 m. laikotarpiu, kai palūkanų normos buvo aukštos ir neapibrėžtumas didelis, terminuotųjų indėlių dalis Lietuvoje siekė net 69 proc.“, – primena I. Genytė-Pikčienė.

„Palyginti su kitomis ES valstybėmis, gyventojų bankuose laikoma terminuotųjų indėlių dalis nuo visų indėlių – viena didžiausių. Vis dėlto kitų šalių gyventojai apskritai yra linkę gerokai stipriau diversifikuoti savo investicijas ir rinktis didesnę finansinių priemonių įvairovę“, – akcentuoja ji.

Daugiau priemonių

Kaip teigia A. Izgorodinas, Lietuvoje indėlių skaičius ir toliau išlieka aukštas, nes kyla gyventojų perkamoji galia ir atlyginimai. „Prognozuojame, kad atlyginimai šiemet pakils vidutiniškai 7 proc. Infliacija sulėtėjo, stabilizavosi kainos, perkamoji galia atsigauna – indėliai yra viena iš priemonių, kuri padeda atkurti savo perkamąją galią. Be to, žmonės turi perteklinių pinigų“, – pabrėžia ekonomistas.

„Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas birželį buvo geriausia nuo 2007 m. pavasario. Paprastai kalbant, žmonės tiesiog turi finansinių išteklių“, – priduria jis.

Indėliai yra viena patraukliausių priemonių, kaip galima įdarbinti savo finansus, tačiau tikrai ne vienintelė. Gana populiaru investuoti ir į obligacijas. „Obligacijų palūkanos irgi po truputį mažės, bet jos išlieka istoriškai aukštos. Rinkoje yra nemažai projektų, į kuriuos investuotojai turėtų atkreipti dėmesį. Kartu gyventojai turi apsvarstyti ir didelę riziką, nes obligacijų investicijos labiau skirtos profesionaliems investuotojams, kurie gali toleruoti aukštesnę riziką“, – pabrėžia A. Izgorodinas.

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad taupymo ir investavimo sprendimai priklauso nuo gyventojų finansinių produktų išmanymo, rizikos tolerancijos ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, ar asmuo turi pakankamo dydžio finansinių atsargų pagalvę nenumatytų aplinkybių atvejams.

„Saugesne turto klase laikomos obligacijos, tačiau nereikia pamiršti, kad investuojant grąža yra rizikos išvestinė. Šioje turto klasėje yra itin palankią grąžą žadančių, tačiau be galo rizikingų finansinių priemonių. Išsivysčiusių šalių vyriausybių vertybiniai popieriai teikia saugumo prieglobstį, tačiau jų pajamingumas taip pat reaguoja į bazinių palūkanų normų lygį“, – aiškina ekonomistė.

E. Ramaškaitės teigimu, norint pasirinkti konservatyvesnius taupymo sprendimus, artimiausiu metu tikrai neverta tikėtis staigaus indėlių palūkanų kritimo: „Net ir labai koncentruotame finansų sektoriuje indėlininkai kredito unijose gali uždirbti iš saugių, konservatyvių taupymo būdų, tokių kaip terminuotasis indėlis.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vartotojas

Vartotojas portretas
Banko reklama. Yra kiti investavimo būdai su nuo 8% grąža. Nt, sutelktinis investavimas ir pan

Rūtenis

Rūtenis portretas
Sutinku su Vygis, nes, kaip turintis asmeninę indėlininko patirtį, tai šį faktą žinojau jau prieš 30 metų, kai tik atsirado pas mane pinigai. Kai buvau jaunesnis, tai dariau biznį, na o kai pasikeitė situacija, ir biznis tapo tik daugiau simbolinis, tai nebeliko nieko kito, kaip tik atsiduoti į bankų rankas. Indėliai nesukuria pridėtinės ar generuojančios vertės, nes bene viską suėda infliacija, tačiau tai daug kartų geriau, nei pinigus laikyti po pagalve ar, dar, 1000 kartų blogiau, skolinti draugui- biznieriui ar į kokį investicinį produktą įkišti, be jokiu apčiuopiamų garantijų. Išvada- tenka rinktis geriausią variantą iš visų blogiausiųjų, tokia jau ta realybė, na o kas žino ir sugeba daryti pinigus ir darant juos neprašikti, tai, aišku, laikyti indėliuose neverta, tuo labiau, kad ir VMI SAVO ATSIRIEEKIA 15 PROC. IR NEŽIŪRI- ĖDA PINIGUS INFLIACIJA AR NEĖDA, O VMI VISADA NORI ĖSTI.

Vygis

Vygis portretas
Eilinė banko reklama ir nieko daugiau. Terminuotose indeliuose kaip investiciją niekada neapsimokėjo laikyti pinigų, nes jie niekada nedengė net infliacijos.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių