Penktadienį surengtoje Seimo Ateities komiteto diskusijoje ji teigė, kad mažinti energetinį skurdą padėtų ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos ir kompensacijos energijos kainų augimui švelninti, o didesnės paskatos labiausiai nepasiturintiems prisidėti prie renovacijos projektų ir naudoti atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).

Kaip komiteto nariams pristatė D. Štreimikienė, energijai toliau brangstant, daugėja energetinį skurdą patiriančių Lietuvos namų ūkių, kurių beveik 27 proc. dėl lėšų stokos šį šildymo sezoną būstus šildėsi nepakankamai, o 17 proc. jų išlaidos energijai viršijo 15 proc. gaunamų pajamų. Be to, pažymi ekspertė, lyginant su pernai, penkiskart išaugo kompensacijų už šildymą gavėjų skaičius.

Kartu D. Štreimikienė pažymi, kad renovacija ir AEI taikymas namų ūkiuose vyksta per lėtai, nors brangstant energijai susidarė palankios sąlygos skatinti gyventojus pereiti prie žaliosios energetikos.

„Susidariusios sunkios problemos dėl aukštų energijos išteklių kainų kartu atveria tam tikras galimybes sparčiau pereiti prie mažaanglės ekonomikos ir žaliojo kurso, nes tos aukštos kainos skatina taupyti energiją, diegti atsinaujinančius išteklius ir patiems gyventojams“, – kalbėjo energetikos ekspertė.

Šį šildymo sezoną galiojusi 0 proc. PVM lengvata centralizuotam šildymui bei numatomos kompensacijos elektros brangimui sušvelninti, pasak D. Štreimikienės, neskatins gyventojų vartoti mažiau energijos, tad jomis nesprendžiamos ilgalaikės energetinio skurdo problemos.

„Šiuo metu ta parama energetinį skurdą patiriantiems gyventojams daugiau orientuota į šildymo kompensacijas – sumažintas PVM centralizuotam šildymui, numatomas elektros kainų augimo kompensavimas. Jos visiškai neskatina taupyti energijos, jos yra trumpalaikės, nesprendžia ilgalaikių, struktūrinių to skurdo problemų“, – teigė Lietuvos energetikos instituto mokslininkė.

Jos teigimu, pirmenybė turėtų būti teikiama toms priemonėms, kurios būtų tikslingai orientuotos ilgalaikėms struktūrinėms energetinio skurdo ir aukštų kainų problemoms spręsti. Ji siūlė numatyti didesnį finansavimą renovacijai, AEI naudojimo namų ūkiuose skatinimui.

D. Štreimikienės teigimu, dabartinėmis sąlygomis skurstantys gyventojai nėra motyvuoti prisidėti prie savo gyvenamojo namo renovacijos ir nemato galimybių įsidiegti AEI energijos šaltinius, pavyzdžiui, įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

„Gal nėra taip sunku nusipirkti nutolusią saulės elektrinę, bet kas iš skurstančių ją pirko. Skurstantieji gyvena nuolatiniame strese, jie neturi kada galvoti apie AEI, negalvoja, kaip investuoti. Jie ima trumpalaikes greitąsias paskolas, kur dar labiau klimpsta. Kažkas jiems turi padėti ir tą pasirinkimą už juos padaryti“, – pažymėjo mokslininkė.

„Visi kur turi geresnius butus, visi (renovacijai – ELTA) pasirašė. Vargingiau gyvenantys – neįmanoma jų priversti. Tas pats ir su AEI (...) žmonės, kurie gauna kompensacijas ir iš tikrųjų vargsta, jie net minties tokios neturi. Dėl to dabar yra tokių teigiamų poslinkių, bet manau, kad šitas schemas būtina išplėsti“, – tęsė ji.

Anot ekspertės, energetinį skurdą būtų galima mažinti plečiant esamas kompensacijų sistemas, pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamą paskatą nepasiturintiems gyventojams diegti AEI elektros energijos reikmėms ir keisti iškastinio kuro šilumos įrenginius. Šiai priemonei iki birželio 1 d. skirta 1,8 mln. eurų.

„Tokios priemonės turi būti išplėstos“, – savo pristatyme pažymėjo ekspertė.

ELTA primena, kad Seime šiuo metu svarstomas atnaujintas valstybės biudžeto projektas, kuriame dalies gyventojų sąskaitų už brangstančias dujas ir elektrą kompensavimui numatyti 570 mln. eurų. Šios lėšos yra dalis viso 2,26 mlrd. eurų vertės Vyriausybės parengto priemonių infliacijos padariniams švelninti paketo.

Energetikos įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimų projekte numatytomis priemonėmis visiems buitiniams vartotojams iš dalies kompensuojamas brangstantis elektros tiekimas – ir tiems, kurie gauna visuomeninio tiekimo paslaugą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją.

Siūloma nustatyti, kad kompensacijas gyventojai gautų, jei elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų kainos didės daugiau kaip 40 procentų ir tokiam kompensavimui yra numatytos lėšos atitinkamų metų valstybės biudžete. Taip pat numatoma, kad kompensacija negalės būti didesnė nei 60 procentų galutinės elektros energijos kainos ir (ar) 80 procentų galutinės gamtinių dujų kainos, taikomos elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų buitiniams vartotojams.

Siūloma, kad Vyriausybė turės nustatyti minimalios 1 kWh elektros energijos kainos ribą, žemiau kurios kompensacija nebūtų taikoma, konkrečius kompensacijos dydžius už 1 kWh elektros energijos ir (ar) 1 m3 gamtinių dujų buitiniams vartotojams, kompensacijos mokėjimo laikotarpį, kuris negalės būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

Planuojama, kad kompensacijos bus taikomos nuo 2022 m. liepos 1 d. ir bus nustatomos ne ilgiau kaip pusmečiui.