Elektroninės paslaugos – terpė diskriminacijai

  • Teksto dydis:

Tobulėjant technologijoms didelė dalis valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų teikiamų paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę, o pandemija tik dar labiau paskatino elektroninių paslaugų vystymąsi. Iš pirmo žvilgsnio tokie pokyčiai atrodo tvaresni ir lengvinantys kasdienes procedūras. Vis dėlto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patirtis rodo, kad elektroninių paslaugų teikėjai diskriminacijos prevencijai turėtų skirti daugiau dėmesio, nes klaidų neišvengiama.

Kenčia vyresni

Bene labiausiai dėl išskirtinai internetu teikiamų paslaugų nukenčianti visuomenės grupė yra vyresnio amžiaus asmenys.

Eurostato duomenimis, 2017 m. Lietuvoje 33 proc. gyventojų, patenkančių į 55–64 metų amžiaus grupę, niekada nebuvo naudojęsi kompiuteriu. Tarp 65–74 metų amžiaus asmenų šis skaičius buvo beveik dvigubai didesnis – net 61 proc. 2019 m. nesinaudojusių internetu tarp šių amžiaus grupių per paskutinius tris mėnesius taip pat buvo panašiai – 30 proc. (55–64 metų) ir 60 proc. (65–74 metų). Kai daug vyresnių asmenų nesinaudoja nei kompiuteriu, nei internetu kituose įrenginiuose, dalis paslaugų jiems yra neprieinamos arba naudojimasis jomis tampa labai suvaržytas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis sako, kad tokiais atvejais yra reikalingi alternatyvūs būdai pasinaudoti paslaugomis, o jų nesudarius įžvelgiama netiesioginės diskriminacijos grėsmė: „Labai svarbu paminėti, kad, kreipiantis dėl konkrečių viešųjų paslaugų suteikimo, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų ar mokesčių administravimo, asmeniui yra būtina patvirtinti savo tapatybę. Vienas iš populiariausių ir patikimiausių būdų tai padaryti – e.bankas. Deja, apklausų duomenys rodo dar ir tai, kad nemaža dalis vyresnių asmenų nesinaudoja e.banko paslaugomis arba apskritai neturi sąskaitos banke.“

Sulaukia skundų

Pernai birželį Tarnyba gavo skundą dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros reikalavimo prašymus teikti tik per informacinę sistemą. Pareiškėjas teigė, kad ne tik jis, bet ir daugelis kitų garbaus amžiaus asmenų vairuoja taršius automobilius, tačiau nesinaudoja el.banku ir neturi e.parašo, todėl negali savarankiškai ir be papildomų išlaidų gauti kompensacijos už mažiau taršaus automobilio įsigijimą.

Po atlikto tyrimo kontrolierė pripažino netiesioginę diskriminaciją – agentūrai ir Aplinkos ministerijai buvo pateikta rekomendacija numatyti neelektroninius prašymų teikimo būdus ir aiškiai pateikti šią informaciją.

Netiesioginė diskriminacija amžiaus pagrindu fiksuojama ne tik viešajame sektoriuje. Štai vienas naujausių atvejų buvo „Lidl“ parduotuvių tinklo mobiliosios programėlės „Lidl Plus“ įdiegimas, dėl kurio tarnyba sulaukė ne tik daugybės paklausimų, bet ir oficialaus skundo. Nors „Lidl“ pirkėjams reguliariai siūlo įvairių akcijų, specialūs pasiūlymai, vienkartiniai kuponai ir galimybė dalyvauti žaidime „Trink ir laimėk“ galioja tik nuskenavus programėlėje pateikiamą QR kodą.

Pareiškėjas teigė, kad yra pensinio amžiaus ir nesinaudoja technologinėmis inovacijomis, tarp jų ir išmaniuoju telefonu, todėl negali pasinaudoti tik programėlės vartotojams suteiktu privalumu įsigyti prekių pigiau.

Anot „Lidl“ atstovų, visi atsisiuntę programėlę gali ja naudotis vienodai nepriklausomai nuo savo amžiaus ar kitų asmens tapatybės bruožų. Vis dėlto sąlygos parsisiųsti programėlę įgyvendinimas neįmanomas visiems, nors Lygių galimybių įstatymas įpareigoja prekių ir paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas bei už juos taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas.

Skirtingos aplinkybės

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina nepamiršti, kad kiekvienu atveju aplinkybės gali būti skirtingos.

„Galbūt mūsų tėvai ar seneliai išmoko naudotis kompiuteriu, tačiau tokią galimybę turi tikrai ne visi. Vyresnio amžiaus asmenys jaučiasi pažeminti, kai negali gauti jiems reikalingų paslaugų tik dėl to, kad negali naudotis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais“, – sako ji.

Birutė Sabatauskaitė/L. Balandžio (BNS) nuotr.

Kaip pabrėžia V.Muliuolis, dėl privilegijų teikimo besinaudojantiems išmaniosiomis technologijomis ir prieinamumo standartų nesilaikymo nukenčia ne tik vyresni žmonės: „Mažiau palankioje padėtyje šioje situacijoje taip pat gali atsidurti mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurių socialinė padėtis neleidžia įsigyti naujausios kompiuterinės technikos ar telefonų, kai aplikacijoms reikalingi būtent naujesni įrenginiai, arba tam tikrą negalią turintys asmenys.“

Vyresnio amžiaus asmenys jaučiasi pažeminti, kai negali gauti jiems reikalingų paslaugų tik dėl to, kad negali naudotis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais.

Diskriminacija yra skausminga tiek ją patyrusiems asmenims, tiek diskriminavusioms organizacijoms, todėl svarbu apie lygių galimybių užtikrinimą pagalvoti iš anksto. „Labai svarbu, kad, pradėdamas teikti paslaugą ar keisdamas jau teikiamos paslaugos sąlygas, teikėjas įsivertintų, ar numatytos sąlygos bus priimtinos visiems vartotojams“, – sako Teisės grupės vadovas.

„Viena vertus, naudojimasis banko paslaugomis ar įvairių prašymų teikimas internetu yra taupesnis laiko atžvilgiu, o popierinių dokumentų bei plastikinių nuolaidų kortelių atsisakymas padeda prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo. Kita vertus, nesudarius galimybių pasinaudoti tomis pačiomis paslaugomis kompiuterinio raštingumo nereikalaujančiais būdais, pažeidžiamos visuomenės grupės patenka į mažiau palankią padėtį. Jei kyla abejonių, organizacijos visada gali konsultuotis su mūsų tarnybos ekspertais“, – sako B.Sabatauskaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių