„Lietuvos mokestinės pajamos išreikštos BVP dalimi yra mažos, palyginti su ES vidurkiu. Papildomos mokestinės pajamos leistų Lietuvai išlaikyti geresnę socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir sulyginti skirtumus“, – trečiadienį tarptautinėje konferencijoje „Reformų koalicijų kūrimas: pasaulinė praktika ir vietiniai sprendimai“ aiškino J. Griesse.

„2023 m. birželį Vyriausybė pateikė Seimui mokesčių reformos dokumentų rinkinį, tačiau Komisijos nuomone ji neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl išskaičiavome dalį RRF lėšų. Lietuvos Vyriausybė šį atskaitymą užginčijo ES bendrajame teisme, tačiau nepaisant to, reformų paketas Seime nepasistūmėjo į priekį ir išliko prieštaringai vertinamas netgi valdančiojoje koalicijoje“, – teigė jis.

Europos Komisijos atstovo manymu, užduotis tobulinti mokesčių reformą, tikriausiai teks jau kitos kadencijos Seimui.

„Lietuvos piliečiai kitą mėnesį rinks naują Seimą, todėl užduotis sukurti mokesčių reformos koaliciją gali tekti kitai Vyriausybei“, – sakė jis.

J. Greese teigimu, įgyvendinti mokestiniai pakeitimai susiję su gynybos finansavimu galėtų nubrėžti gaires Lietuvai kaip formuoti veiksmingą reformų koaliciją. Anot jo, tai yra puikus pavyzdys kaip pasiekus susitarimą konkrečioje politikos srityje atsiranda politinė valia priimti naujas mokesčių priemones.

„Tai apima tarp visa ko pelno mokesčio ir akcizo padidinimą ir vis dar yra svarstoma draudimo sektoriaus įnašo sąvoka. Šios priimtos mokesčių priemonės yra tik iš dalies susijusios su RRF, manau, kad tai yra labai įdomus pavyzdys, kaip galime pasiekti susitarimą kitoje politikos srityje. Šiuo atveju bendra valia didinti išlaidas gynybai leido Seimui įgyvendinti mokesčių pakeitimus“, – teigė J. Greese.

„Man atrodo šis požiūris galėtų būtų taikomas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytam įsipareigojimu dėl mokesčių reformos. Iš tiesų 2024 metais birželį priimtų priemonių užtikrintu finansavimu nefinansuojamas visas gynybos išlaidų padidėjimas“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.