Situaciją dėl avanso reikės aiškintis

„Be abejonės, tai yra unikali situacija, kokios anksčiau mes Lietuvoje nesam turėję, ją reikia analizuoti ir nagrinėti. Neabejoju, kad tai bus daroma“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Jis teigė, kad jis nebuvo informuotas apie lapkritį įvykusį Baltarusijos įmonės avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už trąšų gabenimą.

„Ne, nebuvome informuoti. Tą informaciją sužinojome tik ką, paskutinėmis dienomis prieš sankcijų įgyvendinimą (...) Klausimą aš irgi uždaviau – kas privertė tuos pinigus priimti? Aš suprantu, kad pinigai buvo priimti be jokio išankstinio įspėjimo arba bent jau mums apie tai nesakoma, kad buvo kažkoks atskiras susitarimas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ne, nebuvome informuoti. Tą informaciją sužinojome tik ką, paskutinėmis dienomis prieš sankcijų įgyvendinimą.

„Situacija yra keista – kodėl ji taip suveikė ir kas paskatino dalyvauti tokioje operacijoje“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, tai „netipinis mokėjimas“ ir tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ klausimų dėl to nekėlė, kelia „pagrįstus klausimus, kodėl taip atsitiko“.

Ž. Pavilionis: norėtųsi, kad institucijos būtų vieningos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad iš Lietuvos institucijų norėtų vienybės, o ne susitarimų dėl, jo teigimu, nusikalstamų avansų.

„Mes kažkaip vis tiek jaukiau jaučiamės, kai amerikiečiai remia tą demokratiją ir laisvę, imasi priemonių tą laisvę ir demokratiją ginti, tai labai norėtųsi, kad visos valstybės institucijos stovėtų vieningai tos laisvės pusėje“, – teigė Ž. Pavilionis.

„Ir kad ne kompanijos valdytų Lietuvą, o Lietuva valdytų kompanijas, kurios, deja, kažkodėl, nors visi skaityt mokam, pasirašinėja kažkokius susitarimus, priima kažkokius avansus, kurie, mano, kaip politiko, nuomone, yra tiesiog nusikalstami“, – pridūrė jis.

Už krovinius atsiskaitė iš anksto

„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą. 

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.

„LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų. 

Netekus „Belaruskalij“, reikėtų 49 mln. eurų subsidijų

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. 

„Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas. Faktas, kad įtaka labai didelė“, – trečiadienį skubiai iškviestas dalyvauti nuotoliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė M. Bartuška. 

Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų.

Jis pabrėžė, kad jau anksčiau preliminariai vertinta, kad geležinkelių grupė neteks apie 60 mln. eurų pajamų.

„Nes bendrai prarandame apie 60-70 mln. eurų pajamų, bet tuo pačiu turime ir kitus negatyvius trendus – išeina ir rusiški metalai iš Klaipėdos uosto, kiti rusiški produktai mažėja, dalis Baltarusijos produktų, naftos produktai, „Grodno azoto“ produktai jau išėjo“, – komitete teigė M. Bartuška.  

Pasak jo, „Belaruskalij“ avansinis apmokėjimas už gruodžio paslaugas atliktas lapkritį, jo užteks už gruodžio krovinius, galbūt ir dalį sausio.  

Tačiau jis teigė, kad situacija neapibrėžta: „Bet kuriuo metu visa logistinė grandinė gali patirti tam tikrų iššūkių, nes joje ne tik mes, bet ir terminalai, laivų fraktuotojai“.  

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nustebo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ avansą priėmė jau žinodami apie įvestas sankcijas.

„Mane glumina jūsų požiūris. Susidaro įspūdis, kad nenorite pritaikyti sankcijų. Drįsčiau konstatuoti, kad mes labai keistai atrodome partnerių akyse, kai norime ir prašome griežtų sankcijų, mūsų partneriai įveda jas, o tuo metu mūsų valstybės valdoma įmonė sako, kad yra ilgalaikės sutartys ir įsipareigojimas, turime vežti, tvarkyti, turime gauti pajamas. Jeigu bankiniai pavedimai negalimi už teikiamas paslaugas, tai kaip vežate, negaudami bankinių pavedimų?“ – piktinosi M. Majauskas

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas aiškino, kad  sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.

„Dėl sankcijų palaikome santykius su Vyriausybe, su ministru, bet dėl konkrečių pokalbių nenorėčiau komentuoti, nes labai jautrus klausimas“, – sakė M. Bartuška.

„Mums svarbu aiškus teisinis kelias. Turime vykdyti sutartį. Sutartis yra su įsipareigojimais. Joje yra labai aiškus force majeure (...) Jeigu yra politinis tikslas sustabdyti, tai jis turėtų būti priimtas europiniu ar nacionaliniu lygiu, kuriuo galėtume pilnai įgyvendinti. Tikrai siekiame pilnai užtikrinti valstybės tikslus, ta informacija dalinamės, esame viename laive“, – parlamentarams kalbėjo M. Bartuška.

„JAV sankcijos įsigalioja, teisiškai yra taikomos tiesiogiai Amerikos subjektams ir mūsų organizacijai jos nėra tiesiogiai pritaikomos. Galima vadinti, jos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl mums vykdyti sutartį toliau yra privaloma – turime ilgalaikę sutartį“,  – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Pasak jo, su Baltarusijos įmone sutartis dėl trąšų vežimo pasirašyta 2018 metais ir galioja iki 2023 metų pabaigos. Ją galima nutraukti, jeigu yra sankcijos ar yra kitos aplinkybės, numatytos sutartyje.

„Kadangi sankcijos tiesiogiai nepritaikomos šiai dienai, pagal sutartį, negalime sustabdyti operacijų. Jei sustabdytume savo valia, pažeistume sutartį ir iš to kiltų pasekmės. 2018 metais, kai rašėmės sutartį, ji buvo rašoma tokiu principu, kad kaip tik garantuoti vežimus į Klaipėdą, kad būtų abipusiai įsipareigojimai ir jei šalys pažeistų sutartį, tai būtų reikalaujama kompensuoti nuostolius. Savo nuožiūra pažeisti sutartį negalime“, – aiškino M. Bartuška.

Jo teigimu, įmonė gali sutartį nutraukti įspėjusi kitą šalį per 12 mėnesių – protingą  terminą persiorientuoti tiek vienai pusei, tiek kitai, dėl didelių apimčių.

„Suprantame, kad politiškai yra įvairūs sankcijų režimai, teisiškai jie nėra tiesiogiai pritaikomi ir tada atsiduriame tokioje situacijoje, kad techniškai toliau turime vykdyti operacijas. Jeigu valstybė turi kitus tikslus, tai matyt čia svarbu teisiškas preciziškas sprendimas, kuris mums leistų pagal sutartį sustabdyti operacijas ir iš to neturėti neturėti pasekmių“, – komitete kalbėjo bendrovės vadovas.