- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtina toliau spausti Minską, kad būtų užtikrintas Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas.
„Esame ne tik Baltarusijos režimo diriguojamos hibridinės atakos smaigalyje, bet ir gyvename šalia pasienyje pastatytos nesaugios Astravo atominės elektrinės. Spaudimas režimui laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų, neturi sumažėti“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos vadovu Adžejumi Duda Vilniuje antradienį kalbėjo G. Nausėda.
„Dėkojame Lenkijai už paramą dėl Astravo atominės elektros bei joje pagamintos elektros nepirkimo“, – pridūrė šalies prezidentas.
G. Nausėda su A. Duda teigia aptaręs ir bendrus energetikos bei transporto projektus, „kuriuose viskas klostosi labai ir labai gerai“.
„Pati Lietuvos ir Lenkijos geografinė kaimynystė suponuoja tai, kad turime ir dalintis, ir rūpintis bendra infrastruktūra. Manau, galime pasidžiaugti, kad iki šiol mums pavyko sėkmingai tai daryti ir tikiuosi, kad sėkmės istorijų ateityje tiktai daugės“, – sakė prezidentas.
Jo vertinimu, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa reikėtų stengtis užbaigti kuo greičiau.
„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra prioritetinis Lietuvos tikslas. Svarbu užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas vėliausiai iki 2025 metų. Žinoma, geriau būtų įgyvendinti jį anksčiau, todėl darysime viską, kad šį tikslą pasiektume“, – kalbėjo prezidentas.
Tarp aptartų energetikos projektų yra ir jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje.
„Tai yra kita perspektyvi mūsų šalių bendradarbiavimo tema. Žvelgdami į priekį, turime kartu įvertinti, kokias bendradarbiavimo galimybes galime pasitelkti plėtodami jūrų vėjo parkus ir su tuo susijusias investicijas į vietoje kuriamas vertės grandines. Tikimės, kad mūsų vyriausybės sėkmingai judės šiuo keliu ir įgyvendins šiuos projektus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, tikintis europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ pastatyti iki 2026 metų, abi valstybės tam dės visas pastangas.
A. Duda sakė, kad energetikos, transporto infrastruktūros plėtra yra labai svarbi.
„Kalbėjau apie dujų diversifikavimo klausimus, apie dujotiekį iš Norvegijos pusiasalio, kad didintume savo diversifikacijos galimybes, kalbėjau apie mūsų terminalo išplėtimą Svinouiscyje“, – sakė A. Duda.
Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos.
Pasibaigus šiam procesui turėtų nelikti ir elektros linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos, pastarajai kritikuojant kaimyninėje šalyje pastatytą Astravo elektrinę ir dedant pastangas blokuoti jos patekimą į Baltijos šalių rinką. Minskas savo ruožtu atmeta priekaištus dėl jėgainės saugumo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...