- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios šalys, pavyzdžiui Lenkija ar Vokietija, nusprendė laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui, tam, kad vartotojams būtų lengviau išgyventi šį nelengvą kainų augimo metą. Lietuva kol kas tokių priemonių nesiima, praneša LNK.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad nors Lietuva ir nesumažino PVM maistui, bet gyventojų likimo valiai nepaliko.
„Nesakyčiau, kad Lietuva nieko nedaro, nes Vyriausybė, įvertinusi energijos kainų šuolį ir infliacijos augimą, rengdama šių metų valstybės biudžetą, numatė daugiau nei 1 mlrd. eurų tam, kad gyventojų pajamų augimas būtų spartesnis nei auga kainos. Buvo ir minimali mėnesinė alga padidinta 13,5 proc., neapmokestinamas pajamų dydis – 15 proc., pensijos augo 12 proc., mokytojų atlyginimai kiekvienam – apie 100 eurų į rankas. Tas pasijautimas turėtų būti per pajamas. Mūsų strategija yra, kad pajamų augimas būtų spartesnis nei infliacija“, – komentavo G. Skaistė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Neapmokestinamas pajamų dydis paliečia 73 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tikėtina, kad pasijautimas pajamose tikrai bus daugeliui. Taip pat yra sprendimų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriems apie 10 proc. augo darbo užmokestis. Ypač tai jausis mokytojams, medikams, pareigūnams, kas išties ir yra mūsų vidurinioji klasė. Man atrodo, kad Vyriausybės sprendimas didinti pajamas sparčiau, nei auga infliacija, yra teisingas, atsižvelgiant į praktiką, kokią esame turėję. Ir Europos Komisija ne kartą yra pasakiusi, kad tokiose mažose atvirose ekonomikose kaip Lietuva PVM lengvatos nereguliuojamuose sektoriuose dažniausiai nusėda ne mažesnėse kainose, o tampa papildomu pelnu perpardavėjams, šiuo atveju tai būtų didieji prekybos centrai“, – sakė G. Skaistė.
„Lietuviai parduotuvėse maistui per metus išleidžia apie 6,5–7 mlrd. eurų. Jeigu perskaičiuotume, kad per biudžetą yra perskirstoma apie trečdalį visos tos sumos, tai natūralu, kad viešiesiems finansams tai būtų milžiniška suma. Tuomet įgyvendinti tiek ir švietimo susitarimus, tiek ir darbo užmokesčio didinimo strategijas būtų itin sudėtinga“, – teigė finansų ministrė.
Esą gali būti, kad gyventojai ims masiškai apsipirkinėti Lenkijos maisto parduotuvėse.
„Yra buvę periodų Lietuvoje, kuomet gyventojai keliaudavo į kaimynines valstybes, bet, vertinant masto efektą, kiek tai yra didelės apimties veiksmai, tai iki 5 proc. viso to, ką lietuviai išleidžia maistui, jie išleidžia kaimyninėse valstybėse. Išties, skaičiai nėra tokie dideli, kiek apie tai kalbama. Kadangi lietuviai maistui išleidžia apie 6,5–7 mlrd., tai apie 300–400 mln. galėtų būti išleista kaimyninėse valstybėse. Perkeliant tai į biudžeto pajamas, natūralu, kad netekimai yra gerokai mažesni, negu jie būtų kitu atveju“, – kalbėjo ji.
Gintarė Skaistė. / J. Kalinsko / BNS nuotr.
„Kainas Lenkijoje lemia tikrai ne vien PVM lengvata, bet taip pat ir rinkos dydis, zloto kursas. Mums su Lenkija konkuruoti kainomis yra beveik neįmanoma. Tas pats yra ne tik mums, bet ir visoms kitoms Lenkijos kaimynėms. Lenkija turi papildomų priemonių, kurių neturi Lietuva. Lietuva vadovaujasi tuo, ką jai pasako Europos centrinis bankas ir kokią monitarinę politiką visai Europai bendrai“, – aiškino G. Skaistė.
Ekonomistų manymu, perkamoji Lietuvos gyventojų galia augs, nepaisant rekordinės infliacijos.
G. Skaistė atskleidė, kokios dar planuojamos priemonės infliacijai atremti.
„Vyriausybė šiuo metu svarsto priemones, kaip sumažinti energijos kainų krizės poveikį. Matome, kad šildymo kainos išties žmonėms yra didelės, sąskaitos yra didelės. Šiuo metu svarstome ir su Europos Komisija kalbamės, kokios priemonės galėtų būti taikomos būtent šiam šildymo sezonui, kad padėtume žmonėms pergyventi šitą energijos kainų krizę“, – šnekėjo ji.
„Natūralu, kad reikia skaičiuoti ir įvertinti, kad po šildymo sezono srautai bus kitokie. Yra įvairiausių pasiūlymų, ir Vilniaus savivaldybė yra pasiūliusi kainų išdėstymą per ilgesnį laikotarpį tam, kad šuolis nebūtų toks didelis. Kaip minėjau, Vyriausybė taip pat svarsto tam tikras priemones, kurios galėtų padėti išgyventi šį šildymo sezoną. Artimiausiu metu Vyriausybė savo pasiūlymus pateiks“, – sakė G. Skaistė.
„Vyriausybės strategija buvo didinti pajamas sparčiau nei auga infliacija. Matome, kad vidutinis darbo užmokestis, prognozuojamas 2022 metams, auga 9 proc., vidutinė metinė infliacija planuojama 4 proc. Natūralu, kad, ekonomistų manymu, perkamoji Lietuvos gyventojų galia augs, nepaisant rekordinės infliacijos“, – teigė G. Skaistė.
„Tikėtina, kad kainų augimas turėtų stabilizuotis maždaug vasario ar kovo mėnesiais. Tuomet nebe taip sparčiai augs“, – tikino finansų ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...