- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį šildymo sezoną daugeliui gyventojų teko atverti pinigines plačiau nei įprastai, tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Atliktame tyrime dalyvavo 1 015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą.
„Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka du tris kartus didesnes sąskaitas nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą augant, vienintelis būdas žymiai sutaupyti – atnaujinti savo daugiabutį, taip padidinant jo energinį efektyvumą. Pradėjus rūpintis savo namo modernizacija dabar, ateityje nebereikės jaudintis dėl sąskaitų už šildymą“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Renovuoti daugiabučius motyvuoja ne tik augančios šildymo kainos
Kaune daugiabučių modernizacijai atstovaujančios bendrovės specialistas Edvinas Bindokas pastebi, kad gyventojai pastaruoju metu suprato, jog jiems priklauso ne tik butas, bet ir visas namas.
Nusprendę renovuoti namą gyventojai siekia geresnės gyvenimo kokybės.
„Metams bėgant namas sensta, problemų dėl nusidėvėjimo vis daugėja, o jų šalinimas savininkams tampa gana sunkia finansine našta. Kiekvieni uždelsti metai (ar net mėnuo) tą problemą ne sprendžia, o tik gilina. Vis dažniau nusprendžiama, kad, pasinaudojant šia daugiabučių namų modernizavimo programa, galima išspręsti labai daug problemų vienu metu, o ne nuolatos remontuoti ir neturėti apčiuopiamo rezultato“, – teigia E. Bindokas.
Jis priduria, kad net ir augančių šildymo kainų fone padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas po renovacijos gali būti traktuojamas kaip malonus ir geras, bet nebūtinai pats svarbiausias renovacijos veiksnys.
„Nusprendę renovuoti namą gyventojai siekia geresnės gyvenimo kokybės. Tai susideda iš šimtų mažesnių lūkesčių, kurių kiekvieno svarba gali varijuoti priklausomai nuo namo. Šie lūkesčiai gali būti ir visų namo inžinerinių sistemų pakeitimas, nes senosios jau visai susidėvėjusios, ir konstruktyvo problemų sprendimas, ir t.t. Visų tarpinių lūkesčių visuma ir yra pagrindinis tikslas“, – sako E. Bindokas.
Alternatyvūs energijos šaltiniai
Atliktas tyrimas parodė, kad net 80 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų, kurie būtų linkę modernizuoti savo būstą, nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos atnaujinant būstą diegti ir alternatyvius energijos šaltinius: saulės elektrines, geoterminį šildymą, šilumos siurblius ir kt.
E. Bindoko teigimu, atsinaujinantys energijos šaltiniai sunkiai skinasi kelią į gyventojų širdis. Pastebimas šių priemonių diegimo didesnis aktyvumas, bet tai dar nėra masinis reiškinys. Jo manymu, pagrindinė priežastis – nepasitikėjimas naujomis technologijomis ir baimė, kad investicijos neatsipirks.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą – www.betalt.lt arba tel. 8 614 99 699.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai2
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...