- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gresianti katastrofa arba dar blogiau – badas. Tokias prognozes skelbia ekspertai, jei Europai nepavyks iš Ukrainos išgabenti keliasdešimt milijonų tonų grūdų derliaus. Susisiekimo ministras sako, kad vienintelis kelias – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, mat tik geležinkeliais gabenti grūdus neužteks pajėgumų, praneša LNK.
Dėl karo Ukraina jau kurį laiką negali išvežti daugiau nei 20 mln. tonų grūdų derliaus. Ūkininkams ši situacija – tikras galvos skausmas. Eksporto laikas baigėsi, derlius vis dar sandėlyje, o naujas derlius artėja.
„Ukrainoje dar liko 25 mln. tonų grūdų bei aliejinių sėklų, tai yra trečdalis praėjusių metų derliaus, tad jau turime didžiulę logistikos problemą“, – kalbėjo ūkininkas iš Ukrainos Kees Huizinga.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei situacija nesikeis, tai gali tapti pasauline katastrofa.
„Nėra jokios abejonės – tai sukels badą visame pasaulyje ir ši padėtis daugelį šalių palies ekonomiškai“, – prognozavo JT pasaulio programos vykdomasis direktorius David Beasley.
Gresianti katastrofa ar netgi badas – viena pagrindinių temų visą savaitę vykstančiame ekonomikos forume Davose.
„Pačiai Ukrainai šiandien yra didžiulė problema, kuri, užblokavus Juodosios jūros uostus, neturi galimybių išvežti susikaupusio grūdų pertekliaus. Kita vertus, tai gali tapti ir pasaulinės maisto krizės dalimi, jeigu šie grūdai nepasieks labiausiai to stokojančių regionų, konkrečiai Šiaurės Afrikos“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jei mes neatversime tų uostų, kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje.
Rusija ir Ukraina iki šiol sudarė trečdalį viso pasaulio grūdų eksporto. Anksčiau grūdai iš įvairių šalies vietų į Europą buvo gabenami per Odesos ir Mikolajevo uostus, tačiau dabar uostus blokuoja Rusijos kariniai laivai.
Grūdai taip pat buvo gabenami geležinkeliais per Baltarusiją ir Rusiją.
„Jei mes neatversime tų uostų, artimiausius mėnesius kalbėsime tik apie augančias maisto kainas, bet kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje“, – kalbėjo D. Beasley.
Ukraina kreipėsi į Europos Sąjungą pagalbos prašydama sudaryti galimybę grūdus gabenti Europos bėgiais ir uostais. Dalis ukrainietiškų grudų jau išvyko per Lenkiją, vėliau pasiekė ir Baltijos šalis. Iki šiol iš Ukrainos pavyko eksportuoti vos 5 proc. derliaus.
Užvakar Lietuvą pasiekė jau antra grūdų siunta geležinkeliais iš Ukrainos, tik kiekiai kol kas kuklūs.
„Šios dienos duomenimis, įvertinus infrastruktūrą Lenkijoje ir jos pralaidumą, visą kiekį būtų labai sudėtinga išvežti“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Karui tęsiantis, uostams liekant užblokuotiems prezidentas įsitikinęs, kad vienas iš kelių – grūdus eksportuoti per Lenkiją.
„Manau, kad mes privalome surasti alternatyvius tranzito kelius ir Baltijos valstybės, Lietuva, Lenkija galėtų būti būtent tokiu alternatyviu keliu, kuomet keliauja ir randa savo tiekimo grandines“, – sakė G. Nausėda.
Terminalas Lenkijoje gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą.
Tačiau taip sparčiai, kaip norėtųsi, to padaryti nepavyks. Tiekimo grandinę stabdo netinkami bėgiai. Ukrainietiški bėgiai yra platesni nei Europos Sąjungoje, todėl atvykus į Lenkijos terminalus vagonus reikia perkelti, o tai užtrunka.
Situaciją sunkina ir terminalų pajėgumai.
„Terminalų skaičius yra toks, koks yra. Terminalas Lenkijoje, per kurį važiuojama, mūsų žiniomis, gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą. Čia yra pagrindinis kablelis, kuris riboja traukinių kiekį“, – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Pasigirsta kalbų, kad atsisakius kitų krovinių ir visus pajėgumus skiriant tik Ukrainos grūdams, Lietuva gali tapti Ukrainos eksporto vartais.
„Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra sudėtinga, vidutinėje ar ilgesnio laikotarpio perspektyvoje tai yra tikrai realu. Jeigu mes pasieksime vieno traukinio per parą, tai bus labai gerai“, – tvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras sakė, kad Baltijos šalių uostai savo pajėgumus gali išplėsti, bet vien to nepakaks.
„Tiesiai šviesiai pasakysiu: mums pirmiausia reikia „Rail Baltics“ tam, kad nebūtų butelio kaklelio įvažiuoti į Lietuvą. Antras dalykas – reikia pakankamo terminalų pajėgumo Ukrainos ir Lenkijos pasienyje“, – teigė M. Skuodis.
Šiuo metu, esą, vienintelis sprendimas – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, kitaip grūdų taip greitai iš Ukrainos išvežti nepavyks.
„Vienintelis būdas gauti maisto ir išvežti grūdus iš Ukrainos yra uostai Odesos regione. Jie užaugina pakankamai, kad pamaitintų 400 mln. žmonių. Dabar jie išėjo iš rinkos ir juos sugražinti vienintelis kelias yra uostų atidarymas. Kitais būdais jūs grūdų neišvešite pakankamai“, – pažymėjo D. Beasley.
Skaičiuojama, kad per metus Lietuva iš Ukrainos galėtų išvežti apie milijoną tonų grudų. Tai sudarytų vos 5 proc. viso derliaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...