- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias paramą įdarbinant negalią turinčius gyventojus atviroje darbo rinkoje. Apie šio žingsnio svarbą ir naudą neįgaliesiems pokalbis su Lietuvos negalios organizacijų forumo vadove Henrika Varniene.
– Kiek metų girdite, kad vis imamasi negalią turinčių žmonių įdarbinimo reformos?
– Jei bus priimti pakeitimai, sakyčiau, kad tai penkiolikos metų darbas. Tiek metų siekiame pokyčių. Akivaizdu, kad jų reikia. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva atrodo gana apgailėtinai. Jei bus priimtos priemones, turėtų duoti nemenką poveikį.
– Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, turbūt neužima garbingos vietos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuva gerokai žemiau vidurkio. Yra šalių, pvz., Švedija, kur žmonių, turinčių negalią, dalis dirba daugiau nei sveikų. Skaičiai tikrai įspūdingi, net sunku įsivaizduoti, kaip to galima pasiekti. Pvz., siekia 90 proc., kitose šalyse 60–70 proc. Jei pasiektume bent 30–40 proc., jau būtų labai gerai.
– Koks dabar procentas Lietuvoje?
– Apie 27 proc.
– Kaip vertinate Seimui pateiktas pataisas?
– Labai teigiamai, nes atsiranda galimybė neįgaliems asmenims gauti darbo asistentą. Pagalbininką, kuris gali būti ir įmonėje dirbantis žmogus, kuriam reikėtų atkreipti dėmesį. Priklauso nuo to, kokius modelius darbdaviai pasirinks. Tai didžiulis proveržis, nes to iki šiol nebuvo. Tokias pagalbos formas buvo įmanoma gauti tik socialinėse įmonėse. Dabar tokia variacija bus visiems darbdaviams.
– Ar yra kas šiose pataisose jums kliūva?
– Kol kas man niekas nekliūva. Sakyčiau, kad galėtų būti dar daugiau visokių variantų, bet tai jau poįstatyminių teisės aktų reglamentavimas ir mes nuoširdžiai dirbame su ministerija, sieksime, kad būtų įvesta daugiau naujovių.
– Ar pakaks finansavimo?
– Jei užteko socialinėms įmonėms, kažkuriais metais jis buvo daugiau nei 30 mln., turėtų užtekti. Šiek tiek skiriasi darbo užmokesčio subsidijavimo laikotarpiai. Mes stebėjome, kas vyksta su socialinių įmonių tvarka, ir matėme, kad darbuotojų kaita įmonėse vienais metais buvo netgi 50 proc. Vadinasi, nepaisant subsidijų, darbuotojai keitėsi kad pusmetį. Tai ydinga ir nepasiteisino. Čia panaudotas modelis kaip iki šiol buvo atvirtoje darbo rinkoje. Manau, pinigai toks dalykas – jų visada gali būti mažai, bet pradiniam startui ir efektyvumo vertinimui turėtų užtekti.
– Kiek svarbu žmogui, turiniam negalią, dirbti atviroje darbo rinkoje?
– Turiu sunkios negalios dukrą, mes einame į tas parduotuves, kurios draugiškos neįgaliesiems, gera ateiti apsipirkti. Tas pats yra ir su darbo vieta. Užimtumo įstatyme yra naujas dalykas – jeigu bėda atsitiko dirbančiam žmogui ir reikia pritaikytos darbo vietos, dabar bus galimybė gauti pagalbos darbdaviui. Manau, tai didžiulė prevencija, kad žmogus liktų darbo rinkoje.
– Kokius darbus dažniausiai dirba žmonės, turintys negalią?
– Visokius. Yra ir su mokslo daktaro laipsniais. Negalėčiau net išskirti. Dirba nuo A iki Z.
– Kaip manote, kiek po reformos keistųsi dirbančiųjų procentas?
– Vyriausybė užsibrėžė planą didinti iki 47 proc. Tikiuosi, per protu suvokiamą laikotarpį to ir pasieksime.
– Ar realu kada nors pasiekti Švedijos standartą?
– Realu, jei bus didelė darbingumo ir neįgalumo vertinimo sistema ar jos reforma. Ten didžiulė bėda. Manau, po Užimtumo įstatymo pakeitimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laukia šitas labai ritmas iššūkis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai11
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...