- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA), į kurią susibūrę daugiau kaip 50 įmonių, šią savaitę aptarė 2021-uosius – nemažų pokyčių metus. „Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pramonė išaugo 18 proc.
Kai kurių ekspertų vertinimu, tokio augimo nebuvo nuo 2008 m. Praėjusius metus vertinu kaip tikrai neblogus“, – sakė asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas, AB „Volfas Engelmann“ generalinis direktorius.
Vienas iš pokyčių pačioje KKPDA yra tai, kad praėjusių metų birželio 29-ąją ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje ilgametis asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius vadovavimą perdavė ketverių metų kadencijai išrinktam M. Horbačauskui.
Prisitaikė prie sunkių sąlygų
Pasak naujojo KKPDA vadovo, prasidėjusi pandemija atnešė didelių neaiškumų, gal buvo ir kažkiek panikos. Kai kurios įmonės buvo sustojusios, nes didieji užsakovai nustojo pirkti produkciją, bet viskas grįžo į ankstesnes vėžes, o apimtis gal net ir padidėjo.
„2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis. Paaiškėjo, kad Lietuvos pramonės įmonės, ypač Kauno regiono, yra gana atsparios negandoms. Tradicines pramonės šakas pandemija paveikė mažiau, todėl ir valstybės pagalbos joms reikėjo mažiau. Valstybės asignavimai buvo aktualesni viešbučių, restoranų ir turizmo sektoriui, parodų organizatoriams, nes jų veikla buvo ribojama.
Tačiau išryškėjo dar vienas dalykas – sunyko tiekimo grandinės. Susidūrėme su nauja realybe, kad atsargas – ir produkcijos, ir žaliavų – turime laikyti didesnes. Šis poreikis atskleidė kitą problemą – sandėliavimo patalpų trūkumą. Jau 2021 m. antrojoje pusėje laukė kai kurie iššūkiai – didžiulis žaliavų ir energijos išteklių kainų augimas. Pramonėje dirbu apie 20 metų, tačiau nesu matęs, kad taip vienu metu viskas pradėtų brangti. Nežinomybė, kokios bus dujų ir elektros kainos, išlieka ir šiais metais. Reikės prisitaikyti prie naujų aplinkybių“, – kalbėjo KKPDA prezidentas.
Iššūkis – klimato kaita
M. Horbačausko teigimu, dar vienas iššūkis, kuris laukia Lietuvos įmonių, – klimato kaita. Apklausos rodo, kad tvarumas kol kas palyginti retai minimas tarp šalies įmonių prioritetų. Tačiau ši situacija netolimoje ateityje turės keistis. Įmonėms atsiveria galimybės pasinaudoti ES atsigavimo fondo lėšomis, iš kurių Lietuva bent 841 mln. eurų galės skirti kovos su klimato kaita ir žaliosios transformacijos priemonėms įgyvendinti. Per pandemiją klimato kaitos ar žalumo problemų sprendimas sustojo. Ilgainiui bus grįžtama prie žaliojo kurso, pramonės transformacijos, žiedinės ekonomikos. Perėjimas prie atsinaujinančių išteklių turės įtakos įmonių veiklai ilguoju laikotarpiu. Štai tokios ateities tendencijos. Pokyčių įvyko ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijoje. Visuotinės narių konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas naujas prezidiumas. „Sulaukiau jūsų pasitikėjimo išrenkant mane asociacijos prezidentu. Šį pasitikėjimą labai vertinu ir branginu. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametį darbą asociacijoje prezidentui J.Guzavičiui. Kartu toliau tęsime pradėtus darbus. Sieksiu, kad asociacija būtų matoma, girdima ir lyderiaujanti verslo organizacija Kauno regione“, – sakė M.Horbačauskas.
Vizija ir strateginiai tikslai
Pernai vasarą visuotinės narių konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas ir naujas KKPDA prezidiumas. Naujai suburta vadovų komanda išsigrynino, kokia asociacijos misija, pasitarė dėl vizijos, suformulavo strateginius tikslus.
2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis.
„Pagrindinis tikslas – pramonės transformavimas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas. Labai svarbu, kad pramonė būtų konkurencinga, todėl pabrėžiamas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas. Jeigu kalbėtume tik apie verslą, būtų vienas kelias, bet kai kalbama apie transformacijas, pokyčius ir perversmus visame pasaulyje – be mokslo šį kelią verslas nueis sunkiau. Be galo svarbios ir visuomenės pastangos. Tad norime sujungti tiek interesus, tiek pastangas. Suvokimas, kad tai tik verslo reikalai, nėra ateities sėkmės garantas. Reikia žiūrėti plačiau, – sakė M. Horbačauskas. – Būtinas aktyvesnis verslo dalyvavimas konfederacijos ir asocijuotų struktūrų veikloje, nes tik stiprus ir vieningas verslas gali būti išgirstas ir išklausytas. Mūsų asociacija turi potencialą augti. Visi matome, kiek investicijų ateina į Kauną ir visą Kauno regioną, kiek stiprių įmonių veikia visame Kauno regione, tad potencialas augti ir plėstis yra labai didelis ir neišnaudotas. Tam reikia labai kryptingo ir tikslingo veikimo.“
Asociacijos istorija
1930 m. balandžio 12 d. buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje gamybininkų ir prekybininkų organizacija – Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga, kuri vėliau pasivadino Verslininkų sąjunga.
Pagrindiniai šios sąjungos tikslai, kaip skelbė jos įstatai, buvo „kelti ekonominę lietuvių tautos gerovę, jungiant visus lietuvių prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus, rūpinantis jų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų specialybės kvalifikaciją, remiant Lietuvos prekybą, pramonę ir amatus“. Sąjunga gynė savo narių interesus valstybinėse įstaigose, visuomeninėse organizacijose, organizavo juridinę pagalbą.
Po beveik 60 metų, 1989 m. gruodžio 22 d., buvo įsteigta Kauno pramonininkų asociacija. Formuojantis naujiems veiklos prioritetams ir prisijungiant naujiems nariams, 1996 m. rugpjūčio 15 d. asociacija perregistruota ir pavadinta Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija. Jos misija ir veiklos prioritetai išliko iki šiol.
KKPDA – savarankiška pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas yra suvienyti Kauno regiono pramonės įmones, kitus juridinius ir fizinius asmenis, vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais atstovauti narių teisėtiems interesams ir juos ginti valstybinės, vietos valdžios ir kitose institucijose, siekiant valstybės ir verslo bendruomenės socialinės, ekonominės ir finansinės politikos suderinamumo. Asociacijai priklauso įvairių pramonės šakų ir teikiamų paslaugų įmonės, mokymo įstaigos ir advokatų kontora.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...