- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija užkirto kelią dviem privačioms krovinių geležinkeliais vežimo bendrovėms – „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliui“ – vežti per Lietuvą „Belaruskalij“ trąšas.
Šios įmonės, kaip ir anksčiau, tikina negalinčios ir neketinančios to daryti.
„Priimtas sprendimas su labai aiškiom rekomendacijom visoms sandorių šalims siekiant užtikrinti, jog vykdomi sandoriai nekeltų rizikų ir grėsmių nacionalinio saugumo interesams“, – atsakyme BNS nurodė Vyriausybės spaudos tarnyba, atsakydama į klausimą, ar priimtas komisijos sprendimas dėl „LTG Infra“ sutarčių su „Gargždų geležinkelio ir „LGC Cargo“.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė įmonė „LTG Infra“ dar pernai gruodį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydama dar kartą įvertinti sutartis su „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliu“ dėl joms skirtų geležinkelių pajėgumų 2021-2022 metų tvarkaraščiui.
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS patvirtino, kad įmonė gavo komisijos išvadą, tačiau išsamiau jos nekomentavo.
„Tai nieko nekeičia, tai susiję su tuo pačiu „Belaruskalij“, kad nebus „Belarusikalij“ krovinio. Mes vežėjai esam ir liekam, 2021-2022 metų grafike niekas nesikeičia, kaip neturėjom pajėgumų nuo sienos (su Baltarusija – BNS), taip ir neturim, mes jų ir neprašėm, nes nėra susitarimų (su Maskvos ir Minsko geležinkelių institucijomis – BNS). Įdėti tie patys saugikliai dėl „Belaruskalij“, – sakė T. Keršis.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliams“ netekus „Belaruskalij“ trąšų ir atsilaisvinus geležinkelių pajėgumams, „LGC Cargo“ kol kas neprašė papildomų, arba paskutinės minutės pajėgumų.
Tai nieko nekeičia, tai susiję su tuo pačiu „Belaruskalij“, kad nebus „Belarusikalij“ krovinio.
„Jeigu turėsime kažkokį variantą, tai, aišku, kreipsimės ir prašysim pajėgumų paskutinės minutės, nes akivaizdu, yra laisvų pajėgumų. Galvoju, kad turėtų duoti, bet kol kas nieko nedarėm dėl to“, – sakė T. Keršis.
Jo teigimu, „LGC Cargo“ daugiausia gabena krovinius iš Rusijos per Latviją į Lietuvą. Tiek ši įmonė, tiek ir „Gargždų geležinkelis“ neturi galimybių vežti krovinius tranzitu per Lietuvą.
T. Keršis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad nėra garantijų, jog baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą sustos „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su JAV sankcionuota „Belaruskalij“.
Pasak jo, Lietuvoje yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, be to, tai galėtų padaryti ir ekspedijavimo bendrovės.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija svarstė ir „Lietuvos geležinkelių“ prašymus vežti „Belaruskalij“ krovinius pagal įmonių „Lit Salt Trade“, „Belintertrans Baltik“, „Belintertrans“, „Belkali-Migao“ ir „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) paraiškas, tačiau jos sprendimas neskelbiamas.
„Komisija atlieka atskirų „Lietuvos geležinkelių“ pateiktų vežimo organizavimo sutarčių patikros procedūras pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą – konkrečių įmonių nenurodome“, – rašoma BNS atsiųstame Vyriausybės komentare.
LTG sausio pabaigoje pranešė, jog netenkins kitų užsakovų prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės komisijos išvados.
Iki 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų per metus Klaipėdos uoste iki vasario krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) krantinės nuo vasario 10 dienos yra tuščios.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
Tai padaryta pernai gruodį įsigaliojus „Belaruskalij“ paskelbtoms Jungtinių Valstijų sankcijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...