- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Besitęsiant diskusijoms dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, abejojama dėl siūlomų tarifų dydžių, kuriuos nusistatytų savivaldybės.
Finansų ministerijos pirmadienį surengtos diskusijos dalyviai akcentavo tikimybę, jog savivaldybių politikai bus politiškai motyvuoti nusistatyti minimalius NT mokesčio dydžius. Be to, pastebima, kad savivaldybės gali manipuliuoti plačiu apmokestinimo koeficientu.
NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Savivaldybės turėtų teisę apmokestinti komercinės paskirties būstą nuo 0,1 proc. iki 3 proc. tarifu.
Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo ruožtu tikino palaikąs visuotinį NT mokestį, kuris potencialiai leistų padidinti savivaldybių biudžetų pajamas. Vis tik ekspertas pabrėžė, kad siūlomi mokesčio dydžiai gali būti maži, o numačius išimtis kyla piktnaudžiavimo rizikų.
„Dabartinėje formoje tarifai yra simboliniai ir savivaldybėms lieka didžiulis spektras nustatyti labai mažą tarifą ir numatyti išimtis. Kai yra išimtys, visą laiką užsidega raudona šviesa, kad gali atsirasti daug erdvės piktnaudžiavimui“, – diskusijoje kalbėjo N. Mačiulis.
Jo nuomone, kartu su mokesčiu derėtų numatyti nacionalines gaires, kurios apribotų visišką savivaldybių laisvę ir užkirstų kelią galimoms manipuliacijoms mokestinėmis išimtimis.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus abejojo, ar dabartinis NT mokesčio modelis iš tikrųjų būtų efektyvus didinant pačių savivaldybių surenkamas pajamas. Jis pastebi, kad daug savivaldybių nėra didelės, jų politikai artimi su gyventojais bei gali būti motyvuoti „nerasti savyje jėgų, kad šis mokestis būtų realus pajamų šaltinis“.
„Tai susiję su tuo, kad šis mokestis yra ne verslui, ne dar kažkam, o rinkėjams. Mūsų savivaldos mažos, jų yra 60, ten yra labai glaudus santykis tarp savivaldos tarybos narių ir gyventojų. Net jei ir viena partija siūlytų didesnį mokesčio tarifą, kita partija konkuruotų su ja siūlant mažesnį, iš paskatų perspektyvos, pajamų pusėje matau problemų“, – teigė G. Šimkus.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, savivaldybėse, kuriose politikus renka mažos bendruomenės, iš tikrųjų yra didelė tikimybė, jog, vadovaujantis politiniais išskaičiavimais, bus vengiama taikyti aukštesnius mokesčio tarifus.
„Asmeniškai suprantu, kad savarankiškumas yra ne tik būti fainu, pūkuotu ir visiems labai geru. Reikia pasakyti, kad yra galimybė nustatyti mokestį ir mes norėtume jį nustatyti, bus visiška atskaitomybė, matysime, kur išleidome ir pan. Bet šiaip, politiškai, tai labai nepopuliaru“, – svarstė M. Sinkevičius.
Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų. Anot M. Sinkevičiaus, 25 mln. eurų savivaldybėms nebūtų didelės pajamos.
„25 mln., jei kalbame apie tą grindų lygį, ne apie lubas, nėra labai didelis pajamų šaltinis ir mes visi suprantame, kad jis „nusės“ didžiuosiuose miestuose“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu N. Mačiulis taip pat akcentavo, kad savivaldybės pačios norėtų savarankiškai rinkti siūlomą mokestį. Jo nuomone, savivaldos politikams „labai smagu“ patiems leisti centrinės valdžios skiriamas lėšas viešajai infrastruktūrai gerinti, tačiau jei tam reikiamas lėšas rinkti iš gyventojų būtų nepopuliaru.
„Iš tiesų yra daug patogiau: „duokit mums dotacijų, tegul ateina finansavimas iš centrinės valdžios, o mes tuos pinigus įdarbinsim“. Tai sunkiai išsprendžiama problema ir, kaip suprantu, pačios savivaldybės nelabai ir nori to instrumento“, – sakė N. Mačiulis.
„Jei paliekame tą intervalą nuo 0,1 proc, (minimalus tarifas už komercinės paskirties būstą – ELTA), tai ir bus jis 0,1 proc. Tų pajamų nebus ir savivaldybės tada apsisuks ir sakys, kad projektams neužtenka pinigų“, – mano „Swedbank“ ekonomistas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...