- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai prieš du dešimtmečius tapo akivaizdu, kad Lietuva ir Lenkija stos į Europos Sąjungą (ES), Rusija sunerimo, kaip reikės aprūpinti Kaliningradą, praneša LNK.
ES, ypač Vokietija su Prancūzija, spaudė Lietuvą sutarti su Rusija. Iš pradžių Rusija reikalavo, kad jų traukiniai važiuotų netikrinami. Lietuva reikalavo, kad į Kaliningradą rusams reikėtų vizų. Pasiektas tarpinis variantas – traukiniai kontroliuojami, rusams reikia ne vizų, bet paprasčiau gaunamų leidimų. ES, Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį, tai buvo viena iš sąlygų Lietuvai įstoti į ES.
„Ji įeina kaip protokolas į mūsų sutartis ES. Tai atvejis, kai mes vieni, be konsultacijų su ES, žingsnių daryti negalime“, – sako buvęs parlamentaras Gediminas Kirkilas.
Bet šiokie tokie žingsniai daromi. Kovo pabaigoje kalbėta, kad Lietuva negali uždaryti Rusijos konsulato Klaipėdoje, esą jis būtinas Kaliningrado tranzitui.
„Pradedant uždarinėti konsulines įstaigas, yra didelė tikimybė, kad grėstų vėliau atsakas už sutarties nesilaikymą. Mes sutarties kol kas negalime nesilaikyti“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Po penkių dienų Lietuva uždarė konsulatą. Apie įsipareigojimus Rusijai G.Landsbergis kalbėjo ir taip: „Akivaizdu, kad su šio režimo valdoma valstybe civilizuoto pasaulio nebesieja niekas.“
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo ir apie visą Rusijos tranzitą į Kaliningradą: „Lietuva gali turėti savo nuomonę, bet tai yra ES įsipareigojimas. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijų ta tema nevyksta.“
Yra sakančių, kad tokie klausimai, kaip Kaliningrado tranzitas, ypač dabar – esminiai Lietuvos užsienio politikos sprendimai, dėl kurių Vyriausybė neturėtų spręsti viena.
„Pritariu ekspertams ir politikams, kurie prabrėžia, kad valdančioji koalicija galėtų daugiau tartis, nes užsienio politika ne vien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, bet ir visos Lietuvos valstybės“, – sako Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Rusų propaganda jau pasakoja, neva lietuviai organizuoja Kaliningrado blokadą. Todėl Rusijai esą reikės užsitikrinti sausumos koridorių per Suvalkų ruožą.
„Jie visą laiką nori pabrėžti, kad čia visi yra rusofobai. Būtent tuo jie bando pateisinti karą. Papildomai jiems argumentų suteikti nebūtina“, – mano G.Kirkilas.
Tuo labiau kad, anot G.Kirkilo, tranzito per Lietuvą stabdymas rusams nebūtų skausmingas.
Politikams šiuo atveju reikia būti labai atsargiems. Nežinau, ką politikai gali padaryti.
„Sankcijos, kurios veikia, t.y. finansinės, energijos resursų nepirkimas, šis tranzitas tokio poveikio neturi“, – teigia G.Kirkilas.
Tačiau, Vakarų žvalgybos vertinimais, Kaliningrado tranzitas per Lietuvą rusams ypač svarbus. Apribojus šį tranzitą, netgi dabartinėje konfrontacijoje, rusai pasiryžę iš esmės keisti santykius su Vakarais.
„Jau įvairūs Dūmos radikaliausi atstovai šaukia, kad Lietuva provokuoja“, – apie sklindančias kalbas sako G.Kirkilas.
Ypač kai V. Putinui reikia paaiškinimų, kodėl nesugeba įveikti Ukrainos.
„Yra karo analitikų nuomonių, kad V. Putinas suinteresuotas išprovokuoti vieną NATO valstybę, jog įsikištų NATO ir galėtų aiškinti, kad būtų laimėjęs Ukrainoje, bet NATO neleido. Tokie dalykai įmanomi“, – su galimu scenarijumi supažindina V.Dumbliauskas.
Apžvalgininkus stebina ir Lietuvos politikų siūlymai stačiatikiams. Kai keli ortodoksų kunigai paskelbė nesutinkantys su Maskvos patriarchu Kirilu, kuris atvirai skatina karą ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, Vilniaus meras Remigijos Šimašius išreiškė palaikymą ir pasidalijo nuomone apie cerkvių likimą.
„Turime sugrįžti į laikus, kurie buvo iki 1686 m., kai mūsų stačiatikių cerkves perėmė Maskvos patriarchatas. Manau, kad tam yra visos prielaidos“, – tuo metu sakė R.Šimašius.
Pagal Konstituciją religinės bendruomenės atskirtos nuo valstybės.
„Politikams šiuo atveju reikia būti labai atsargiems. Nežinau, ką politikai gali padaryti“, – sakė G.Kirkilas.
Lietuvos politikai pasaulyje vadinami drąsiais, bet pačioje Lietuvoje nemažai svarstoma, ar visada sprendimai tinkamai pasveriami, pvz., atidarius Taivaniečių atstovybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...