Ši priemonė padės į Lietuvą pritraukti prioritetinių ekonomikos sektorių talentų ir didinti mūsų šalies konkurencingumą, sulaukti daugiau investuotojų. Finansinėmis paskatomis galės naudotis seniau išvykę ir į Lietuvą grįžtantys ypač trūkstamų profesijų mūsų šalies piliečiai, kiti iš užsienio atvykę nišiniai specialistai. Rusijai užpuolus Ukrainą, priemonė pritaikyta ir nuo karo bėgantiems specialistams iš Ukrainos.

Net aštuoni iš dešimties Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų teigia, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga.

Numatyta, kad vienkartinė kompensacija padengti dalį persikėlimo išlaidų į Lietuvą atvykstančiam darbuotojui sudarys apie 3 tūkst. eurų (4,1 MMA). Įmonėms padengiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų (7,1 MMA). 

„Net aštuoni iš dešimties Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų teigia, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga. Deja, 2016–2020 m. dėl talentų stokos Lietuvos nepasirinkę investuotojai nesukūrė 5810 gerai mokamų darbo vietų. Ypač nišinių specialistų trūkumas stabdo šalies ūkio augimą ir naujų investuotojų pritraukimą, todėl turime pasiūlyti Lietuvai netipines paramos priemones, kurios jau pasiteisino kitose šalyse“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak ministrės, Užimtumo įstatymo pakeitimais siekiama pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos užsieniečių, bet ir išvykusių aukštos kvalifikacijos Lietuvos piliečių, t. y. visus talentus iš užsienio, kurie Lietuvos rezidentais ir mokesčių mokėtojais mūsų šalyje nebuvo ilgiau nei penkerius metus. Bus kompensuojamas tik tų darbuotojų, kurių dabar trūksta Lietuvoje ir kurių darbo funkcija įtraukta į trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, pvz., gyvybės mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, fizinių mokslų, sąrašą, persikėlimas.

„Kuo daugiau Lietuvoje bus aukštus atlyginimus uždirbančių žmonių, tuo daugiau prielaidų kilti bendram gerovės lygiui, taip pat ir minimalaus darbo užmokesčio kartelei. Todėl privalome stiprinti sektorius, kuriančius didžiausią pridėtinę vertę ir efektyvumą. Ši finansinė paskata pasiūlyta tik ypač trūkstamiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams, dėl kurių trūkumo verslai Lietuvoje negali vystyti novatoriškų projektų, plėsti verslo, kurti gerai mokamų darbo vietų ir sumokėti daugiau mokesčių, taip reikalingų mūsų sveikatos, socialinei sistemai“, – akcentuoja ministrė.

A. Armonaitė / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Iš užsienio pritrauktas lietuvių kilmės ar kitas užsienio specialistas turės būti įdarbintas neterminuotam laikui, jo vidutinis mėnesinis atlyginimas šešis mėnesius nuo įdarbinimo pradžios privalės būti ne mažesnis kaip 4,1 MMA. Išmoka bus mokama šešis mėnesius išdirbusiam asmeniui. Finansinė paskata įmonei tokio specialisto paieškos išlaidoms kompensuoti bus mokama po dvylikos mėnesių nuo kontrakto pradžios.

Siekiant padėti aukštos kvalifikacijos pabėgėliams iš Ukrainos, jiems šiuo metu siūloma numatyti lengvesnes sąlygas. Ukrainiečiams siūloma netaikyti reikalavimų dėl trūkstamų profesijų sąrašo, dėl nebuvimo Lietuvos gyventojais bent paskutinius penkerius metus ir leisti nustatyti žemesnę gaunamo bruto darbo užmokesčio kartelę – 2,4 MMA (apie 1750 eurų).

Skaičiuojama, kad pritraukti nauji ir susigrąžinti mokesčių rezidentai valstybei atneštų daugiau pajamų nei išlaidų. Vertinama, kad bent 4,1 MMA uždirbantis specialistas per metus sumoka apie 10,5 tūkst. eurų mokesčių.

Šis pasiūlymas yra vienas iš būdų, kuriais siekiama keisti esamą padėtį ir pritraukti specialistų į pažangius ekonomikos sektorius. Jau keletą metų skirtos ES lėšos darbuotojų kvalifikacijai kelti, numatomos lėšos sumaniosios specializacijos sektorių darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui, teikiamos tikslinės stipendijos inžinerinių, IRT, matematikos studijų krypčių studentams regionuose ir pan.