- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos statybų verslas gali padėti atstatyti karo suniokotą Ukrainą, tačiau reikalinga valstybės parama ir garantijos, sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas. Aplinkos ministras sutinka, kad valstybės pagalba verslui būtina, tačiau ją vertinti dar anksti – pirmiausia reikia sulaukti aiškių finansinių mechanizmų.
„Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme. Nemanau, kad turėtume blaškytis visoje šalyje, reikėtų pasirašyti konkrečius susitarimus dėl konkrečių miestų ar kvartalų atstatymo, valstybinių susitarimų pagrindu“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Anot jo, būtina ne tik statybininkų iniciatyva, bet ir Lietuvos institucijų parama statybos eksportui, tam tikros draudimo ir finansavimo garantijos.
„Manau, kad reikėtų formalizuoti Lietuvos paramos aspektus, įsteigti nuolatinį koordinavimo centrą prie Aplinkos ministerijos, tai būtų oficiali Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri galbūt išsirutuliotų į atskirą programą. Per daug klausimų, kurių tik privatus sektorius ar tik atašė neišspręstų, reikia spręsti valstybiniu lygiu“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sutinka, kad valstybės pagalba Ukrainą padėti atstatyti norinčiam verslui būtina, tačiau šiuo metu ją vertinti anksti, nes pirmiausiai reikia sulaukti aiškių finansinių mechanizmų.
„Pirmiausiai reikia aiškintis, pas ką bus pinigai ir kaip atstatymas bus finansuojamas, ar tai bus Pasaulio bankas, ar Tarptautinis valiutos fondas, ar Europos Komisija. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija turėtų turėti savo žmones prie šių fondų formavimo, daryti įdirbį norint žinoti, kaip ateis pinigai ir kokiomis sąlygomis Ukraina galės jais pasinaudoti. Būtina, kad jau dabar mūsų finansininkai ir aiškintųsi, kaip, kur ir kokia apimtimi Lietuva gali turėti turi didžiausią potencialą“, – sakė S. Gentvilas.
Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme.
Statybininkų bendruomenės atstovas sako, kad sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymas kelia ir daugiau klausimų dėl teisinio reguliavimo, standartų skirtumų, neaiškumų dėl viešųjų pirkimų procedūrų viešiesiems projektams – mokykloms ar ligoninėms.
Itin svarbus – atsiskaitymo ir skaidrumo klausimas
„Statybininkų bendruomenė savo finansais ir resursais nerizikuos, jeigu matys, kad procesai ten neskaidrūs. Lietuvos įmonių finansinės galimybės ir taip ribotos, susiduriama su iššūkiais, bijoma, kad Lietuvoje nepradėtų strigti atsiskaitymai, tai apribotų galimybes projektų užsienyje dalyvavime. Kilimo laikotarpis baigėsi, visi žiūri, kaip išgyventi“, – sakė D. Gedvilas.
Anot jo, asociacija nuolat bendrauja su Ukrainos statybos federacija, pramonininkais ir jau yra gavę kvietimų investuoti karo niokojamoje šalyje ir vystyti nekilnojamojo turto projektus. D. Gedvilo teigimu, ukrainiečiai lietuviams siūlo imtis atstatymo darbų, pavyzdžiui, Borodiankoje bei Odesoje.
„Kiekvieną savaitę kas nors kreipiasi iš Ukrainos. Kalbant apie konkrečias vietas tai galėtų būti, pavyzdžiui, šalia Kyjivo esanti Borodianka, galima kalbėtis su miesto vadovais, vyriausiuoju architektu, o kalbas paversti sutartimis vyriausybiniu lygiu. Sulaukėme ir kvietimų iš Odesos. Kainos ir greičio kriterijai jiems yra svarbiausi, bet mūsų garantijos ir finansiniai ištekliai riboti, bet draudimo kompanijos nesiima teikti garantijų vykstant į karo zoną“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjos iš Aplinkos ir infrastruktūros grupės Agnės Jakstienės teigimu, į prezidento pasiūlymą dalyvauti atstatant Ukrainą atsiliepė daug bendrovių. Prezidentūra laikosi nuomonės, jog Lietuvos pagalba turėtų būti teikiama ir koordinuojama bendrai.
„Klausimas yra labai platus, reikalingas bendras valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus darbas, būtina jį koordinuoti“, – komiteto posėdyje sakė A. Jakstienė.
Statybininkų atstovas komitete taip pat pabrėžė, kad Lietuvos bendrovės turi panašaus darbo patirties, nes dalyvavo atstatant žemės drebėjimo sugriautas gyvenvietes, pavyzdžiui, Spitako miestą Armėnijoje, tačiau joms trūksta metodologijos vertinti statiniams, kurie pažeisti sprogimų.
Pasak D. Gedvilo, Lietuvos verslas dėl darbo užmokesčio skirtumo nesirengia konkuruoti su vietine darbo jėga Ukrainoje. Taip pat daug klausimų kelia statybinių medžiagos trūkumas, nes Ukrainoje šio karo metu daug jų gamyklų sugriauta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...