- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 730 eurų ir siūlo laikytis anksčiau Trišalėje taryboje jau aptartų pasiūlymų dėl minimaliosios algos dydžio, kurie buvo paskaičiuoti pagal Lietuvos banko pateiktas ekonomines prognozes. Siūloma kelti nekvalifikuotų darbuotojų gaunamas į rankas grynąsias pajamas, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 euro. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarydamas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos.
Nors LVK kartu su Trišale taryba pritarė pavasarį Vyriausybės MMA didinimui iki 703 eurų bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 eurų, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 euro. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas, sako LVK.
Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. neto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, greitai gali padaugėti bankrotą skelbiančių įmonių. Šiuo atveju NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas suma, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.
Verslo atstovai sako, kad Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas, skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją, trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...