- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokią dalį metų mes praleidžiame dirbdami ne sau, bet valstybei tam, kad turėtume mokyklas, kelius, švietimą, kariuomenę ir kitas institucijas? Apie tai LNK kalba Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.
Anot LLRI prezidentės, lietuviai, pagal paskutinius tyrimus, per metus valstybei dirba iki pat gegužės mėnesio.
„Tai reiškia, kad mūsų valstybės išlaidos, bendri mūsų poreikių tenkinimai didėja ir mažiau dalykų mes galime finansuoti privačiai. Kitose šalyse yra labai skirtingai. Kitose ta diena yra balandžio pabaigoje-gegužės mėnesį ir yra tokių šalių kaip Prancūzija, kur ta diena yra švenčiama liepos pabaigoje. Jie perskirsto daugiau negu suvartoja privačiai“, – aiškino E. Leontjeva.
Teoriškai, nuo gegužės 5 d. lietuviai jau būna sumokėję visus metų mokesčius ir tuomet gali finansuoti savo asmenines išlaidas.
„Simboliškai, kad žmogus įsivaizduotų, ką ta diena reiškia – penkis mėnesius ir šešias dienas mes dirbome tam, kad sumokėtume visus mokesčius. Dabar, galima sakyti, jau mes dirbame savo privačioms išlaidoms ir poreikiams finansuoti. Nėra taip, kad šiandien vieną dieną mes nemokame mokesčių“, – šypsojosi E. Leontjeva.
„Kaip matome, 40 proc. mes dirbame tiems bendriems, viešiesiems poreikiams ir 60 proc. dienos jau dirbame sau“, – pridėjo LLRI prezidentė.
Daugiausiai mokesčių skiriama „Sodrai“ ir socialinei apsaugai.
„Žmonės dažniausiai nustemba sužinoję, kad gynybai mes skiriame tik aštuonias darbo dienas iš tų 157-ių, kurias skiriame valstybei išlaikyti. „Sodrai“, pavyzdžiui, skiriame daugiausiai – 34-ias dienas. 28 dienas – socialinei apsaugai. Tai iš viso yra didžiausia mūsų bendrų išlaidų dalis. Sveikatos apsaugai, kiek pamenu, skiriame 24 dienas. Švietimui – trylika dienų. Kultūrai – dvi dienas. Štai tokia įdomi mozaika, kurios tikslas – kad žmonės suvoktų, kur naudojami jų sumokami mokesčiai“, – aiškino E. Leontjeva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vien palūkanoms mes išleidžiame tiek pat, kiek kultūrai arba aplinkosaugai.
Tokia statistika informuoja visuomenę ir skatina kritiškai mąstyti, renkantis naują valdžią.
„Svarbu, kad žmonės žinodami išreikštų savo valią rinkimuose, ragindami politikus. Turbūt ši diena paragins ir mūsų politikus optimaliai naudoti tas lėšas, kurias mes surenkame, nes kol kas buvo einama tuo keliu, kad, jeigu mokesčių nepakanka, tai mes tiesiog didiname skolą. Vien palūkanoms mes išleidžiame tiek pat, kiek kultūrai arba aplinkosaugai“, – sakė E. Leontjeva.
O tą skolą moka mokesčių mokėtojai.
„Kadangi ta diena yra simbolinė, tai yra vidurkis, kas reiškia, kad kai kurie žmonės nustojo mokėti mokesčius žymiai anksčiau. Jie galbūt verčiasi šešėline ekonomika. Vadinasi kiti galbūt tik rudenį sulauks savo asmeninės laisvės nuo mokesčių dienos“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Statistika rodo, kad bedarbių pašalpos – didesnės už minimalų atlyginimą, tad nenuostabu, kodėl šalyje tiek daug nedirbančių.
„LLRI kaip tik apskaičiavo, kad žmogui, uždirbančiam minimumą, neapsimoka grįžti į darbo rinką, nes jis gauna daugiau pašalpų negu uždirbtų pradėjęs dirbti. Tie vadinamieji „nedarbo spąstai“ Lietuvoje sudaro 105 proc. – žmogui realiai labiau naudinga yra nedirbti“, – tvirtino E. Leontjeva.
Anot pašnekovės, ilgalaikius bedarbius namuose laiko ne tik pašalpos, bet ir prarasti socialiniai įgūdžiai.
„Jeigu žmonės gaus psichologinės ir kitokios pagalbos, tai tikėtina, kad jie kažkaip susiims. Žmogui tikrai lengviau taupyti energiją ir nesistengti, bet kai kitos išeities nėra, tada mes pradedame mokytis, įgyjame naujų kompetencijų, socialinių ryšių tam, kad gebėtume panaudoti savo potencialą“, – sakė E. Leontjeva.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą2
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai15
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...