- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad šią savaitę šešių mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR pirmą kartą nuo 2015 metų perkopė nulio procentų ribą, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) dėl aukštos infliacijos užduoda toną, kad palūkanos turi būti aukštesnės. Pasak jo, komerciniai bankai tai suprasdami pradeda vienas kitam skolinti pinigus gerokai brangiau negu anksčiau.
„Ta palūkanų norma nusistato tuo metu, kai bankai prognozuoja, kiek pinigai kainuos ateityje. Pavyzdžiui, jeigu ECB didina palūkanas, jie tiesiog prognozuoja ir keičia palūkanų dydį. Kadangi, galima pajuokauti, kad septynerius metus nelabai kam reikėjo pinigų, bet reikėjo juos kažkur investuoti, tai ta palūkanų norma ir buvo neigiama“, – trečiadienį portalui „Delfi“ teigė M. Dubnikovas.
Ekonomistas tvirtina, kad liepos mėnesį ECB pradės kariauti su infliacija ir palūkanos turės būti didinamos. Anot jo, komerciniai bankai, žinodami arba prognozuodami palūkanų didinimą, ruošiasi tam ir pradeda dėlioti aukštesnes natas palūkanose, o EURIBOR teigiama procentų riba nėra istoriškai išskirtinė.
„Ilguoju periodu istoriškai jis yra siekęs ir 5 proc., ilgalaikė mediana, imant visą euro istoriją, yra apie 3 proc., o šiems metams daugiausiai prognozių iš pasaulinių analitikų yra tarp 0,5 ir 1 proc. šių metų pabaigoje“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Ilgainiui, per kelerius metus, šimtas tūkstančių eurų paskolos gali per metus pabrangti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.
Remdamasis prognozėmis, jis aiškino, kad jeigu žmogus skolinsis 100 tūkst. eurų, o palūkanos sieks 0,5 proc., tuomet paskola per metus žmogui pabrangs 500 eurų, arba maždaug 41 eurą, o pasiekus 1 proc. – siektų daugiau negu 80 eurų.
„Normalioje situacijoje tarp 2 ir 3 proc. EURIBOR yra normalu. Čia galima pasakyti, kad ilgainiui, per kelerius metus, šimtas tūkstančių eurų paskolos gali per metus pabrangti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų“, – aiškino ekonomistas.
Pirmadienį šešių mėnesių EURIBOR pasiekė 0,009, kai penktadienį dar buvo žemiau nulio ir sudarė -0,008.
Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė dėl to nenustebusi, kadangi skolinimosi kainos anksčiau ar vėliau turėjo iškopti iš neigiamų žemumų.
Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad centriniams bankams palaipsniui mažinant skatinamosios pinigų politikos apimtis, EURIBOR palūkanų brangimas yra normali tokių sprendimų pasekmė.
EURIBOR yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...