- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmokos, skiriamos už karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimą, nereikėtų lyginti su išmokomis išvykstantiems neteisėtiems migrantams, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.
„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.
A. Veryga savo ruožtu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1 tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.
„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“ – feisbuke klausė parlamentaras.
M. Navickienė nurodė, kad pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.
„Turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, (...) šeimose paprastai būna trys–penki asmenys, kartais ir daugiau. Mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.
Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.
„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną, ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo M. Navickienė.
Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata.
Tikimasi integracijos į darbo rinką
Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.
„Net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad šie žmonės kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti. Dėl to ilgalaikio apgyvendinimo planai siejami su savivaldybėmis, jie dabar organizuojami tokiu būdu, kad būtų kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos, tas savivaldybes ir prioritetizuojame“, – sakė ji.
„Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata. Tai aš tikrai nesiūlyčiau lyginti šių dalykų tarpusavyje“, – pridūrė ministrė.
Jos duomenimis, šiuo metu yra įsidarbinę per 1,2 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.
„Net ir tie, kurie atvyksta su aukštesne kvalifikacija, bet neturi kalbinių įgūdžių, prašo ir siekia dirbti paprastą rūšiavimo, pakavimo, salės darbuotojo darbą. Užimtumo tarnyba drauge su begale verslo pasiūlymų su tais žmonėmis dirba ir toliau, kokioje savivaldybėje jie beapsigyventų“, – kalbėjo M. Navickienė.
Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.
Ministrė sakė, kad ši suma visoje šalyje yra vienoda, siekiant, kad daugiau žmonių pasiūlytų apgyvendinimo vietas regionuose.
„Net labiau skatintume apgyvendinimo vietas registruoti regionuose – ten, kur taip pat turime laisvų darbo vietų, tad norėjosi šią sumą turėti universalią, kad ji būtų ta pati visose savivaldybėse“, – teigė ji.
M. Navickienės teigimu, esant 30 tūkst. pabėgėlių, išlaidos šiai priemonei siektų apie 6,3 mln. eurų.
„Turime suprasti, kad viskas, ką mes šioje valstybėje galėsime pasiūlyti nuo karo bėgantiems žmonėms, bus susiję su tuo, koks tai bus skaičius. Jeigu matysime, kad skaičiai bus be galo dideli, tai turbūt ir labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems suteikti negalėsime, ir tada jau sprendimai bus kiti: didesnės, mažiau patogios apgyvendinimo vietos“, – sakė ji.
Kol kas lėšos karo pabėgėliams numatytos iš Lietuvos biudžeto, tačiau laukiama Europos Sąjungos įsitraukimo padengiant kai kuriuos kaštus, kuriuos patirs Lietuva ir kitos šalys.
Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių.
Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.
Sprendimas šiuo metu derinamas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...