- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais.
Tai ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų tarybos posėdyje Brdo mieste Slovėnijoje.
„Europos Komisijos siūlymas nuo 2035 m. uždrausti prekybą vidaus degimo varikliais varomais automobiliais turi būti pagrįstas aiškiais faktais. Iki tol privalo būti išplėtota visoje ES tolygi įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūra. Taip pat dar nėra atsakymo, ar iki to laiko turėsime pakankamus atsinaujinančios energetikos pajėgumus, kad netektų savo elektromobilius krauti, pavyzdžiui, anglimis kūrenamose elektrinėse pagaminta elektra. Ne mažiau svarbu tinkamai įverti įvairių šalių perkamąją galią ir startines pozicijas bei tokių sprendimų įtaką ES darbo vietoms ir konkurencingumui. Būtent tokių kompleksinių diskusijų kol kas ir pasigendu“, – neformalios susisiekimo ministrų tarybos posėdyje kalbėjo M. Skuodis.
Pasak ministro, ateities susisiekimo sistema neabejotinai turi atitikti darnos ir tvarumo principus. Siekiant ES žaliojo kurso tikslų, svarbu stiprinti skatinamąsias priemones: investuoti į infrastruktūrą, didinti viešojo transporto kokybę, gerinti sąlygas elektra ir alternatyviaisiais degalais varomam transportui. Iki 2024 m. pabaigos viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje turėtų išaugti 11 kartų, o iki 2027 m. – daugiau nei 15 kartų.
Pagal Europos žaliąjį susitarimą, iki 2050 metų Europa turi pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos. Numatoma, kad 2030 m. vidutinis naujų automobilių išmetamas CO2 kiekis bus 55 proc., o 2035 m. – 100 proc. mažesnis nei 2021-aisiais.
Taryboje taip pat aptarta transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), kuriam priklauso strateginiai projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kūrimas ir tolesnė plėtra. Pasak ministro M. Skuodžio, atnaujinto TEN-T reglamento pasiūlymas, kurio tikimasi dar šių metų gruodžio mėnesį, padidintų bendrą transporto sistemos efektyvumą, be to, prisidėtų prie ES žaliojo kurso bei Darnaus ir išmanaus judumo strategijos įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti ekonominę ir strateginę ES šalių tarpusavio integraciją, reglamentas numato, kad geležinkelių srityje svarbiausias prioritetas – užbaigti pradėtus projektus ir toliau plėsti Europinės vėžės tinklą, ypač tuose ES regionuose, kuriuose naudojama kitokio standarto geležinkelių infrastruktūra.
ES šalims siekiant sukurti efektyvų ir konkurencingą visos ES geležinkelių tinklą – bendrą Europos geležinkelių erdvę, Baltijos regione Lietuva, Estija ir Latvija vykdo strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektą – „Rail Baltica“, todėl reikiamo finansavimo užsitikrinimas ir jo įgyvendinimas laiku – iki 2026 metų – yra bendras visos ES tikslas. M. Skuodžio teigimu, turi būti svarstoma ir apie europinio standarto greitojo geležinkelio linijos, kuri būtų visiškai elektrifikuota ir draugiška aplinkai, nutiesimą iš Kauno iki Klaipėdos.
Kalbėdamas taryboje M. Skuodis taip pat atkreipė dėmesį, kad veiksmams, kurių iki šiol ėmėsi ES, kad kuo greičiau pasiektų netaršaus judumo tikslą, trūksta nuoseklumo. Europos Komisijos šiemet atlikto vertinimo duomenimis, tam tikros vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos, pavyzdžiui, privalomas vilkiko grąžinimas į registracijos vietą, ne tik pakenktų vidaus rinkai, bet ir padidintų taršą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės9
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...