Didžiausia įtaka

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ekspertai atkreipia dėmesį, kad vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. birželį siekė 13,4 proc. Vadinasi, norėdami įsigyti įprastą maisto prekių krepšelį, gyventojai pastaruosius dvylika mėnesių už tuos pačius produktus turėjo išleisti 13,4 proc. daugiau negu 2020 m. liepą–2021 m. birželį. Didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo brangęs pienas ir jo gaminiai, daržovės ir mėsa.

O štai kainas stebinčio portalo pricer.lt statistika atskleidžia, kad, palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa, buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis.

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių per mėnesį brango 51 prekė, pigo vos viena – tai bulvės (suprantama, jau visi prekiauja nauju derliumi). Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 45 prekės iš 52. Labiausiai – saulėgrąžų aliejus, pienas, grietinė, varškė, kiaušiniai, kava, makaronai.

„Stebint bendras tendencijas, tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus. Tačiau džiaugtis anksti, nes vis vien kainos išliks aukštos“, – teigia pricer.lt analitikai.

Pasak ŽŪM ekspertų, šiuo metu rinkoje jau stebimi mažmeninių kainų augimo lėtėjimo požymiai. Remiantis išankstiniu infliacijos įverčiu, apskaičiuotu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos galėjo didėti 0,7 proc. Tai lėtesnis augimas, palyginti, kai visus pirmojo šių metų pusmečio mėnesius kainų augimas siekė po 2 proc.

Per mėnesį reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 45 prekės iš 52 stebimų pricer.lt.

Vis daugiau vartotojų mano, kad Lietuvos ekonominė padėtis per artimiausius metus truputį prastės. Lėtėjant ekonominiam aktyvumui šalyje mažės ir vartotojų išlaidos ir paklausa, o tai darys spaudimą kainoms.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus duomenimis, maisto kainos sparčiai augo visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse valstybėse: Latvijoje – 19,7 proc., Estijoje – 17,3 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., o vidutiniškai ES – 10,4 proc. Spartesnį nei kitur kainų augimą Lietuvoje nulėmė tai, kad mūsų šalyje maisto kainos vis dar yra mažesnės negu vidutiniškai ES. 2020 m. maisto kainų lygis Lietuvoje sudarė 81,8 proc. ES vidurkio, skelbia Eurostatas. Tad Lietuvoje stebimos artėjimo prie ES maisto kainų vidurkio tendencijos.

Ateities prognozė

ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyrius sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes.

Pagal optimistinį scenarijų, atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis rugsėjį turėtų siekti 24,2 proc., o pesimistiniu scenarijumi – 28,5 proc. Vidutinis metinis kainų pokytis optimistiniu scenarijumi turėtų būti – 19,2 proc., o vertinant pesimistiškai – 19,9 proc.

Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa, Rusijai taikomos ekonominės sankcijos ir Rusijos sprendimai riboti dujų eksportą į ES lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.

Šuolis: pastaruoju metu nuolat brangsta pienas – antrąjį ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju, jo kaina šoktelėjo dar 14,6 proc. (Alfredo Zdramio nuotr.)

Lėmė žaliavos, energija

ŽŪM atstovų teigimu, brango ne tik Lietuvos maisto gamintojų produkcija, bet ir importuoti gaminiai. Gamintojų kainų augimas (29,6 proc.) nedaug skyrėsi nuo importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimo (26,6 proc.)

Nors Lietuvoje vidutinės gyventojų pajamos augo itin sparčiai, maisto pardavimai per metus nuosaikiai sumažėjo. 2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. tuo pat mėnesiu, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 5 proc. Tai galėjo lemti dėl ypač didelio kainų padidėjimo mažėjantis ne būtiniausiųjų maisto prekių vartojimas, pasirenkamos pigesnės, prastesnės kokybės prekės.

Maisto kainų augimui įtakos taip pat turėjo žymiai padidėjusios gamybos sąnaudos – brango žaliavos, trąšos, pašarai ir ypač energijos ištekliai, didėjo darbo užmokestis.

Pieno ir pieno gaminiai brango dėl išaugusių žalio pieno supirkimo kainų Lietuvoje ir užsienio rinkose, padidėjusi pieno ir pieno gaminių paklausa.

Daržovių kainų augimą lėmė sezoniškumas, mažesnis ir prastesnės kokybės derlius ir išaugusi paklausa, palyginti su praėjusiais pandeminiais metais. Praėjusių metų viduryje, dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutartis sudariusių daržovių augintojų susidūrė su perprodukcijos problema – savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties metinis kainų augimas atrodo labai didelis.

Mėsos kainų augimą galimai lėmė išaugusios pašarų ir energijos išteklių kainos, taip pat, nelikus su pandemija susijusių ekonominių apribojimų, padidėjusi paklausa viešojo maitinimo įstaigose.

Nepalanki gamta

Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos mažmeninėje rinkoje bulvių kaina nepakito, tačiau išliko maždaug du kartus didesnė nei buvo prieš metus. Morkų kaina padidėjo 31,8 proc., burokėlių – 25,5 proc., kopūstų – 18,8 proc., svogūnų – 2,1 proc. Agurkų ir pomidorų mažmeninės kainos, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, buvo didesnės atitinkamai 21,6 proc. ir 12,3 proc.

Lauko daržovių kainų pokytį lėmė sezoniškumo įtaka, nes, baigiantis seno derliaus atsargoms ir mažėjant pasiūlai, kainos visada padidėja. Naujo derliaus kainos taip pat būna didesnės. Bulvių ir daugelio daržovių mažmeninės prekybos dalis kainų grandinėse išliko gana didelė. Kuo didesnės išlieka kainos, tuo didesnę dalį sudaro ir mažmeninės prekybos dalis.

Bulvių ir daržovių kainų padidėjimą lėmė šiemet anksčiau pasibaigęs dėl nepalankių gamtinių sąlygų 2021 m. gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius. Kasmet mažėjantys deklaruoti bulvių ir daržovių plotai, didėjantis darbo užmokestis, dėl susiklosčiusios nepalankios geopolitinės situacijos labai pabrangę energijos ištekliai.

Išaugus žalio pieno supirkimo kainai, mažmeninė pieno kaina per ketvirtį padidėjo beveik 15 proc., taip pat didėjo pieno gaminių ir kiaušinių kainos. Antrąjį ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju, vidutinė mažmeninė geriamojo pieno kaina Lietuvos rinkoje padidėjo 14,6 proc., vidutinė mažmeninė sviesto kaina didėjo 13 proc., vidutinė mažmeninė narvuose laikomų vištų kaina šoktelėjo 24,8 proc.

Pieno gaminių paklausai nemažėjant, o Europoje dar ir dėl sezoniškumo mažėjant žalio pieno gamybai, artimiausiu laikotarpiu ES žalio pieno supirkimo kainos turėtų išlikti aukštos.

Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 12,6 proc., o batono – augo 11,6 proc.

Išaugus energijos išteklių ir pašarų kainoms, Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse padidėjo kiaulienos, galvijienos bei vištienos gamintojų ir mažmeninės kainos. 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu, Lietuvoje kiaulienos kumpis be kaulo brango 15,3 proc., o kiaulienos nugarinė be kaulo – 3 proc. Galvijienos kumpis be kaulo per metus pabrango beveik 26 proc. o nugarinės be kaulo kaina išliko bemaž tokia pati.

Viščiukų broilerių kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, pašoko 32 proc.

PVM lengvata – svarstytina

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma PVM lengvata maisto produktams, tačiau reikėtų kai kurių saugiklių, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų, sako Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. Dabar maistui galioja 21 proc. PVM tarifas.

„Kai yra tokio aukšto lygio infliacija, turbūt visos priemonės svarstytinos. Be abejo, PVM lengvata turėtų būti derinama su papildomais saugikliais, jie gali būti dviejų kainų skelbimas prieš įvedant lengvatą, tačiau tai sukelia tam tikrus kaštus ir riziką“, – antradienį Žinių radijui teigė V.Augustinavičius.

Anot jo, mažinamas maisto produktų PVM galėtų būti tik vienas būdų švelninti infliaciją, tačiau pirmiausiai reikėtų didinti gyventojų pajamas ir svarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio, vaiko pinigų didinimą ar subsidijas už elektrą ir dujas.

Seimo opozicija PVM lengvatą maistui siūlė kaip vieną iš savo antiinfliacinių priemonių, o Regionų frakcijos birželį pateiktais siūlymais, šio mokesčio tarifas galėtų būti nulinis.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad rudenį dar kartą gali būti tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau, pasak jos, mažinti mokesčių – tarp jų PVM maisto produktams ar akcizų degalams – Vyriausybė neplanuoja.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat anksčiau sakė, kad PMV lengvatos maistui taikyti neketinama, nes nereguliuojamuose rinkos sektoriuose ji gyventojų nepasiektų, o nauda atitektų perpardavėjams, tiekėjams ir prekybos centrams.

BNS inf.