N. Mačiulis: būsto įperkamumas turėtų augti, kainos gali smukti tik nežymiai

Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

„Įperkamumas didės dėl visų trijų priežasčių, kurios lemia įperkamumą – palūkanų normų pikas jau visai netoliese, tikėtina, kad vasarą „Euribor“ pasieks piką ir pradės mažėti kitų metų pradžioje, tai didins būsto įperkamumą ir mažins naštą visiems, turintiems būsto paskolas. Kitas veiksnys – vidutinis darbo užmokestis toliau didėja, pirmą šių metų ketvirtį beveik 15 proc. didesnis nei prieš metus“, – žurnalistams antradienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.

„Kainos – kol kas veikia gravitacija ir prieštarauja visiems ekonomikos ir fizikos dėsniams, matome, beveik visose valstybėse vyko vienokia ar kitokia kainų korekcija: Estijoje šiemet 6 proc. sumažėjo kainos, Švedijoje nuo piko iki dabar 15 procentų. Kaune toliau didėja kainos, kituose miestuose išliko stabilios ir pastaruosius šešis mėnesius nesikeitė“, – kalbėjo jis.

Anot N. Mačiulio, prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje šiek tiek augs, o ekonomikos nuosmukis taip pat turėtų kiek užsitęsti, gyventojų lūkesčiai turėtų suprastėti, tad prie tokių aplinkybių kainos galėtų šiek tiek sumažėti, tačiau didelei kainų korekcijai kol kas priežasčių nėra.

„Kainų kritimui kelią užkerta kelios priežastys – nėra didelio inventoriaus, pertekliaus būsto, nebuvo per daug pastatyta pastaraisiais metais, kaip tik iki praėjusių metų matėme didelį trūkumą“, – sakė N. Mačiulis.

„Antra priežastis – demografijos tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, priešingai nei Rygoje, gyventojų skaičius didėja. Ypač jis padidėjo praėjusiais metais. Tai irgi nesukuria perteklinės pasiūlos ir ta pasiūla net ir prie tokių kainų buvo absorbuota. Nereikėtų nustebti, jei 5 proc. kainų korekcija įvyks šiemet“, – sakė jis.

Ekonomisto teigimu, Taline būsto įperkamumas šiuo metu yra toks pat prastas, kaip ir Vilniuje, kur vidutines pajamas gaunanti šeima vos gali įpirkti vidutinį būstą.

Tuo metu Rygoje šis rodiklis yra gerokai aukštesnis, nes didelė dalis būstų yra pigesni, senos statybos.

„Pigesnis vidutinis būstas yra dėl to, kad daug didesnė dalis jų yra senos statybos būstai, paveldas iš sovietų laikų arba pastatytas iki 2008 metų krizės. Pastarąjį dešimtmetį Latvijoje nekilnojamojo turto rinka buvo stagnacijoje, naujų statybų, naujų vystymų buvo labai mažai, dėl to ten yra daug pigaus būsto, bet nedaug tų, kurie nori jį įsigyti“, – sakė N. Mačiulis.