- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rekordus mušusios degalų kainos jau daugiau kaip mėnesį po truputį mažėja, tačiau išlieka vis dar aukštos. Nors naftos barelio kaina dabar yra tokia pat, kokia buvo prieš aštuonerius metus, už kurą dabar mokame 60 euro ct. brangiau nei mokėjome tada. Ekonomistai LNK paaiškino, kas sudaro kuro kainą.
Šiuo metu tiek benzinas, tiek dyzelinas kainuoja apie 1,80 Eur, tačiau, kad ir kiek kuro kainos pakiltų, žmonės automobilių į dviračius nekeičia.
„Tikėkimės, kad jos daugiau nedidės, nes važinėti vis tiek reikia“, – sakė degalinėje kalbinta moteris.
„Jeigu brangus kuras mums duoda tiek laisvės, tai tebunie ir 3 eurai. Gyvenkime laisvai“, – kalbėjo jaunas vairuotojas.
„Vis tiek teks važiuoti, bet jau būtų sunkiau, jeigu kaina pakiltų virš 2 eurų. Tada tektų pagalvoti, kur važiuoti. Jau dabar su vaikais nuvažiuoti prie Baltijos jūros daug kainuoja“, – guodėsi moteris.
Tikėtina, kad jau rudenį kuro kainos bus gerokai mažesnės.
Degalų kainos po truputį mažėja jau šešias savaites iš eilės. Ekonomistai prognozuoja, kad jos turėtų mažėti ir toliau.
„Dabar jau matome, kad paklausai atslūgus, atsiradus stagnacijos, gal net recesijos ženklams, pradeda mažėti tiek naftos kainos, tiek perdirbimo kainos. Dėl šios priežasties tikėtina, kad jau rudenį kuro kainos bus gerokai mažesnės“, – komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis
Tačiau kiti kainas stebintys ekspertai įsitikinę, kad užtektų vienos aštresnės situacijos pasaulyje ir kainos vėl šoktų į viršų.
„Naujos sankcijos, kitos aplinkybės iškart atsilieptų švieslentėse“, – kalbėjo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Beje, kaimyninėje Lenkijoje degalai maždaug 20 euro centų pigesni.
„Lenkija taiko mažesnius mokesčius, todėl degalų kaina pas juos yra šiek tiek mažesnė, bet tokiu būdu didinamas biudžeto deficitas ir sukuriamos neteisingos paskatos. Kaina yra geriausias signalas gyventojams – jeigu ji kyla, kažkokio produkto vartojama mažiau, jeigu to signalo nėra, tai vartojimas išlieka toks pat ir tai yra netiesioginė parama Rusijai“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kainos nemažai skiriasi ir Lietuvoje. Vienur dyzelinas kainuoja 1,74 Eur, kitur – beveik 1,90 Eur.
„Tiesiog maržos klausimas. Vieni uždeda 5 ct., kiti uždeda 5 proc., o dar kiti deda 15 proc. Šiuo atžvilgiu tas kainų skirtumas ir susidėlioja“, – sakė A. Vizickas.
Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 100 JAV dolerių. Tiek nafta kainavo ir prieš aštuonerius metus, tačiau tuomet litras dyzelino Lietuvoje kainavo 0,60 euro mažiau. Prieš devynerius metus nafta kainavo dar daugiau – maždaug 130 JAV dolerių už barelį, bet ir tada kuras buvo gerokai pigesnis nei dabar. Ekonomistai sako, kad to pagrindinė priežastis – euro nuvertėjimas dolerio atžvilgiu.
„Kai mes žiūrime, kokia buvo naftos kaina prieš dešimtmetį, matome, kad buvo 100 dolerių už barelį, bet tuomet tai kainavo 80 eurų, nes euras dolerio atžvilgiu buvo gerokai brangesnis. Dabar tas 100 dolerių už barelį yra 100 eurų už barelį ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mums penktadaliu pabrango nafta“, – aiškino N. Mačiulis.
Panagrinėję, kokią dalį litro dyzelino kainoje sudaro naftos ir jos perdirbimo kaina, matome, kad jos šiemet tikrai išaugusios, palyginti su prieš aštuonerius metus buvusiomis. Taip pat per tą laiką šiek tiek pakilo akcizas.
Padidėjo ir degalinių sudaroma dalis, tačiau tose pačiose degalinėse pabrango elektra. Didesnės ir darbuotojų algos nei buvo 2014-aisiais. Padidėjus kainai, didėja ir pridėtinės vertės mokestis. Taip ir susidaro maždaug 60 euro ct. skirtumas tarp kainų prieš aštuonerius metus ir dabar.
Beje, perdirbti naftą šiuo metu brangiau net keliais kartais nei buvo prieš metus.
„Trūksta perdirbimo pajėgumų Europoje ir pats [naftos] perdirbimas yra labai pabrangęs dėl labai brangių gamtinių dujų“, – komentavo N. Mačiulis.
Tačiau ir naftos perdirbimo kainos po truputį leidžiasi žemyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...