- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prabanga tviskantys viešbučiai kartais slepia skylėtą piniginę. Viešbučius valdantys verslininkai sako, kad situacija šiuo metu ne prasta, o katastrofiška. Dėl ypač išaugusių šildymo ir elektros kainų, svetingumo sektorius turi prisukti radiatorių šildymą, taupyti elektrą, mat susimokėti penkis kartus didesnes sąskaitas tampa nebeįmanoma. Valdžia atkerta, kad ilgai laukę, palauks dar. Spalį žadėta parama įstrigo biurokratijos mašinoje, praneša LNK.
Paramos nesulaukia
Prabangaus sostinės viešbučio personalas ne tik rūpinasi, kad kambariai tviskėtų švara ir tvarka, tačiau akylai reguliuoja ir šilumą radiatoriuose. Taupo ir elektrą. Nors palyginti su karantino laikotarpiu, dabar viešbučiuose gyvenančių daugiau, tačiau Viešbučių asociacija sakė, kad situacija vis tiek bloga.
„Mūsų viešbučių, kaip ir visų kitų viešbučių, situacija nėra prasta. Situacija yra katastrofiška“, – sakė viešbučio ir restorano „Imperial“ generalinis direktorius Olegas Vasinas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Gerokai išaugusios elektros ir šildymo kainos baigia visiškai sudraskyti ir taip skylėtą viešbučių piniginę. Viešbučių asociacijai atstovaujantis verslininkas sakė, kad būtų lengviau, jei valdžios pažadėta parama pasiektų verslininkus.
„Pažadėjo spalio mėnesį, kad dalinai padengs pabrangusius energetinius išteklius, bus trečias paketas. Apie tai visi pamiršo. Kad nebūtų taip, kad pamirštų ir apie visą šalį“, – piktinosi O. Vasinas.
Pažadėjo spalio mėnesį, kad dalinai padengs pabrangusius energetinius išteklius, bus trečias paketas. Apie tai visi pamiršo.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis gynėsi, kad ką žadėjo, ta ir duos. Sakė, pažadų nepamiršę, tik biurokratijos mašina neveikia taip greitai.
„Dabar priemonės koncepciją esame pateikę išankstiniam derinimui finansų ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Konkurencijos tarnybai. Laukiame iš jų žinių, ir iškart nešime Vyriausybei tvirtinti pačios priemonės aprašą“, – tikino V. Jurgutis.
Derybos dėl kompensacijų prasidėjo dar spalį, bet tik gruodį patvirtinus biudžetą reikalai pradėjo judėti. Viceministras įvardijo ir solidžią sumą.
„Esame klausimus aptarę Vyriausybėje. Džiaugiuosi, kad šių metų biudžete tam tikrame rezerve yra iki 4 mln. eurų, kurios galime skirti šiaip priemonei“, – teigė V. Jurgutis.
Penkiskart didesnė sąskaita
Tik kol visos institucijos parašus sudės, energetikai rankų sudėję nesėdės ir sąskaitas toliau rašys. Pastarosios gerokai didesnės nei pernai. Vien „Imperial“ viešbutis už gruodžio mėnesio šildymą ir elektrą turi sumokėti 24 tūkst. eurų.
„Sąskaita padidėjo penkis kartus. Pajamos sumažėjo dešimt kartų, o energetiniai ištekliai išaugo penkis kartus“, – tvirtino O. Vasinas.
Šilumininkai jau ruošiasi skolininkų sąrašą papildyti naujais įrašais.
Pajamos sumažėjo dešimt kartų, o energetiniai ištekliai išaugo penkis kartus.
„Po gruodžio mėnesio sąskaitų girdime atsiliepimų, kad jiems gali būti sunku susimokėti šildymo sąskaitas. Šią dieną turime du klientus, kurie yra kreipęsi į mus atidėti dalinį mokėjimą trumpuoju laikotarpiu, t. y. iki trijų mėnesių“, – kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jokubauskas.
Privatūs klientai gali pasinaudoti galimybe šildymo sąskaitas išskaidyti dalimis per aštuoniolika mėnesių. Verslai tokia paslauga naudotis negali.
„Tai yra nelygybė. Koks skirtumas, privatus asmuo ar juridinis?“ – retoriškai klausė O. Vasinas.
„Apyvartinės lėšos ir mums šią dieną yra skausmingai svarbios. Verslo klientams šios paslaugos, kurią esame pasiūlę privatiems klientams, tikrai negalime pasiūlyti“, – aiškino L. Jokubauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikisi, kad projekte išliks siūlymas kompensuoti verslo patirtus nuostolius už visą šildymo sezoną. Kitaip tariant, kompensacija galėtų būti išmokėta ir už praėjusius mėnesius. Tačiau tam dar reikės Vyriausybės pritarimo. Taigi viešbučiams diržus dar teks susiveržti gal net ne vienam mėnesiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlomos elektromobilių plėtrai palankios įstatymo pataisos
Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis registravo įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siekiama paskatinti elektros įkrovimo stotelių plėtrą Lietuvoje bei nuo kelių naudotojo mokesčio atleisti komercinius, krovininius elektromobilius. ...
-
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektra Lietuvoje brango 56 proc.2
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo aukštyn – elektra brango 56 proc., iki 189,35 Eur/MWh. Analogiškas kainos augimas fiksuotas ir Latvijoje, o Estijoje kaina kilo kiek mažiau, 50 proc., iki 181,06 Eur/MWh. ...
-
Užimtumo tarnyba: įstatymo pataisos padės mažinti ilgalaikį nedarbą2
Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau dvylika mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savait...
-
R. Kuodis apie ekonominius sunkumus: reiktų formuoti lūkesčius, kad ateityje bus dar blogiau
Valstybė neturėtų ateities sąskaita švelninti dabar kilusių ekonominių sunkumų, o patys gyventojai turėtų nusiteikti, kad jų gerovė ilgai augo, tad teks išgyventi ir blogesnius laikus, sako ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo teigimu, pro...
-
Vyriausybė: nuo birželio didinamos įvairios šalpos išmokos2
Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį patvirtino naujus socialinės paramos išmokų dydžius. Jie didinami nuo birželio. ...
-
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieško penkių naujų komercijos atašė
Plėsdama Lietuvos ekonominio atstovavimo tinklą pasaulyje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė konkursus Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigoms Lenkijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, JAV ir Vokietijoje užimti. ...
-
Lietuvos pramonė šiemet augo 23 proc., balandį smuko 7 proc.1
Visos pramonės produkcijos vertė šių metų sausio–balandžio mėnesiais siekė 12,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, padidėjo 22,7 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Siūlymas Seime: savaiminukais apaugusią ne miško žemę keisti mišku
Siūloma palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepr...
-
R. Kuodis: centriniai bankai negali suvaldyti kainų augimo1
Bazinių palūkanų normų dydžius reguliuojantys centriniai bankai neturi praktiškai jokios įtakos valdant infliacijos tempus, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ekonomisto nuomone, įsivaizdavimas, kad pin...
-
G. Landsbergis: privalome padėti Ukrainai, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei maisto krizei
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, antrą kartą nuo karo pradžios lankęsis Ukrainoje, sako, kad sutelkę dėmesį į karą ir neatidėliotinas pastangas padėti ukrainiečiams kovoti ir laimėti, pamiršome užkirsti kelią dar viena...