Šeštadienį Vilniuje lankėsi šių metų Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Robertas Shilleris. Save grynakrauju lietuviu vadinantis ekonomistas pasidalijo įžvalgomis apie pasaulį, kapitalizmą ir ekonomiką.

Visi seneliai – lietuviai

Vizito metu ekonomistas susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, lankėsi Vilniaus universitete, o ISM vadybos ir ekonomikos universitete atsiėmė garbės profesoriaus regalijas ir skaitė viešą paskaitą "Ekonomika ir geroji visuomenė".

R.Shilleris per paskaitą ISM prisipažino, jog tai jau ketvirtasis jo vizitas Lietuvoje, ir juokavo, kad pirmus tris kartus, deja, nesulaukė tokio iškilmingo priėmimo kaip šįkart. Į Lietuvą mokslininką traukia jo kilmė. Visi keturi jo seneliai buvo lietuviai, į Jungtines Valstijas atvykę 1906–1910 m.

Taigi R.Shillerį galime drąsiai vadinti pirmuoju Nobelio premijos laureatu lietuviu. Ši jam buvo suteikta šiemet už pasiekimus "empiriškai analizuojant turto kainas".

Viešoje paskaitoje ekonomistas pristatė pagrindines savo mintis apie kapitalizmo ateitį, kurias išdėstė savo pernykštėje knygoje "Ekonomika ir geroji visuomenė".

Kapitalizmas turės keistis

Kas toji "geroji visuomenė"? Pasak R.Shillerio, tai tiesiog tokia visuomenė, kurioje žmonės yra geri vieni kitiems, rūpinasi vaikais, seneliais.

Visgi kapitalizmas yra tokia santvarka, kuri to gerumo visiškai neskatina. Atvirkščiai. Kapitalizmas labai konkurencingas, skatina žaisti šiurkščiai ar net apgaudinėti. O religija, filosofija kaip tik ragina vengti tokių dalykų. Taigi atsiranda labai didelis prieštaravimas. Būtent pusiausvyros, pasak R.Shillerio, mums ir reikėtų paieškoti.

Jis teigia, jog finansų krizę sukėlė burbulai – nekilnojamojo turto ir akcijų.

"Prieš pat finansų krizę mes labai skubėjome, nors reikėjo šiek tiek sulėtėti, t. y. nebepūsti burbulų. Šiandien galvodami apie krizę žmonės paprastai susierzina, bet čia reikėtų labiau inžinerinio mąstymo – mums reikia pamatyti, ką darėme ne taip ir ką reikėtų pataisyti, – kalbėjo R.Shilleris. – Žmonės nėra racionalūs. Mes netgi dažniau būname nelogiški. Todėl finansų sistemose mums reikėtų įdiegti tam tikrus pavojaus signalus, kurie mus perspėtų, kada reikėtų šiek tiek pristabdyti."

Nobelio premijos laureatas sako, kad krizė turės išmokyti finansų institucijas būti šiek tiek supratingesnes. Pavyzdžiui, per krizę bankai buvo visai nelankstūs. Žmonėms praradus darbus ir nebeišgalėjus mokėti paskolų bankai net nebandė ieškoti kompromisų ir galiausiai nuo to tik patys nukentėjo. Šiandien kompromisams jau vis dažniau rengiamasi iš anksto.

Socialinė atsakomybė vis didės

Pasak R.Shillerio, ekonomika ir toliau turės eiti panašiu keliu, t. y. tapti lankstesnė, socialiai atsakingesnė. Tokių tendencijų jau dabar gausu.

Pavyzdžiui, JAV vis daugėja valstijų, kurios legalizuoja vadinamąsias "benefit corporations". Jos išskirtinės tuo, kad tai tarsi tarpinis variantas tarp pelno ir ne pelno siekiančių organizacijų. Viena vertus, jos siekia pelno, bet sykiu yra įstatymiškai įsipareigojusios vykdyti misiją (pvz., aplinkosauginę ar šviečiamąją). Tokių įmonių ateityje turėtų tik daugėti.

Ekonomistas išreiškė susirūpinimą tuo, kad pasaulyje vis didėja atskirtis tarp turtingiausiųjų ir skurdžiausiųjų. Pasak jo, ateityje tai gali sukelti labai daug problemų.

Todėl jis siūlo jau dabar įvesti vadinamąjį nelygybės draudimą. Tai reikštų, kad turtingieji, tapę dar turtingesni, turėtų mokėti gerokai daugiau mokesčių. Tokia perspektyva paskatintų juos užsiimti labdara ar kitaip padėti visuomenei.