- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
LNK reportaže buvo kalbamasi su Vilniaus Tech universiteto Verslo vadybos fakulteto prodekane, Finansų inžinerijos katedros vedėja, daktare Kamile Taujanskaite apie tai, nuo ko pradėti ir kaip tinkamai pasiruošti ekonomikos svyravimams.
– Visų pirma, kiekvienam namų ūkiui arba kiekvienam žmogui yra svarbu turėti subalansuotą biudžetą, jog mūsų išlaidos neviršytų mūsų pajamų. Antrasis žingsnis, kuris galėtų būti universalus, nepriklausomai nuo įvairių ekonominių kintančių aplinkybių, kiekvienam žmogui yra svarbu turėti nenumatytų įvykių rezervą, kuris turėtų sudaryti nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių mėnesio pajamų sumą. Toks rezervas turėtų būti lengvai prieinamas, jog nutikus kažkokiam netikėtam staigiam atvejui visada galėtume išsiimti reikiamą pinigų sumą ir tai nekeltų mums streso. Tokie būtų būtinieji žingsniai, kuriuos tikrai reikėtų tiek šiuo, tiek bet kuriuo kitu metu kiekvienam žmogui būti pasiruošusiam.
– Kada tai reikėtų pradėti daryti? Ypatingai, kai dabar ekonomistai prognozuoja, kad Vokietijai nelabai gerai seksis, o kitoms ekonomikoms greičiausiai taip pat.
– Manau, kad nei per anksti, nei per vėlai pasiruošti šitam žingsniui – turėti nenumatytų įvykių rezervą. Kuo anksčiau žmogus tam bus pasiruošęs, tuo bus geriau. Remiantis 2021 m. Lietuvos banko apklausa, galima paminėti, kad po karantino, po COVID-19 pandemijos Lietuvos namų ūkiai peržiūrėjo savo finansų valdymo įgūdžius. Šiuo metu aštuoni iš dešimties gyventojų planuoja savo išlaidas bei pajamas. Pokyčių esama, tad norėtųsi tikėti, kad žmonės yra pasiruošę ir turi nenumatytų įvykių rezervą.
Visų pirma, pirmoji klaida, kai mūsų išlaidos pradeda viršyti mūsų pajamas. Viršija realiąsias mūsų finansines galimybes. Tokiu atveju gali kilti problemų finansuojant net ir būtinuosius mūsų poreikius.
– Kokias klaidas dažniausiai žmonės daro tvarkydami šeimos finansus?
– Visų pirma, pirmoji klaida, kai mūsų išlaidos pradeda viršyti mūsų pajamas. Viršija realiąsias mūsų finansines galimybes. Tokiu atveju gali kilti problemų finansuojant net ir būtinuosius mūsų poreikius. Tačiau karantino laikotarpis mums visiems parodė, kada beveik sustojo fizinė prekyba, tokiu laikotarpiu žmonės apsiriboja tik būtinaisiais poreikiais. Atsisakė atsitiktinių įvairių nebūtinųjų išlaidų. Tikriausiai daugelis pamatė, kad ir be tų atsitiktinių išlaidų galima gyventi visiškai sėkmingai ir komfortiškai. Tad pirmas aspektas, pirmoji klaida – išlaidų valdymo ypatumai. Antrąjį dalyką tikriausiai susiečiau su pirmuoju Jūsų klausimu dėl nenumatytų įvykių rezervu. Remiantis ta pačia minėta Lietuvos banko namų ūkių apklausa, galima paminėti, kad tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi nenumatytų įvykių rezervą, kuris yra nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių pajamų dydžio santaupos. Tik 10 proc. Lietuvos gyventojų toje apklausoje paminėjo, kad netekę pagrindinio pajamų šaltinio galėtų išgyventi iš savo santaupų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal derėtų šią akimirką atsisakyti kokių nors pirkinių ir pasiruošti ekonomikos žiemai?
– Dabar tas laikas po karantino, kada visi esame jau truputį apriboję savo nebūtinąsias išlaidas, pamatę, kad galim susitaupyti. Tad tokios elgsenos siūlyčiau ir nekeisti. Dabartiniu laikotarpiu reikia pabandyti apriboti nebūtinąsias išlaidas ir pagalvoti, kad galbūt verta sutaupius tam tikrą pinigų sumą, kuri viršija šešių mėnesių rezervą, ją investuoti, kad iš to būtų galima gauti papildomą grąžą. Tai galėtų būti papildomas mums pajamų šaltinis.
– Daug jaunų žmonių galvoja apie nekilnojamąjį turtą – būstą. Tai yra vienas didžiausių gyvenime pirkinių. Ir jie mato, kad kainos toliau auga. Ką tokiems žmonėms daryti: pirkti ar laukti?
– Jeigu asmeniui ar šeimai to nekilnojamojo turto tikrai reikia, nereiktų laukti. Tačiau jeigu kalbama apie investavimą į nekilnojamąjį turtą, dabar yra tas metas, kada kainos yra rekordinėse aukštumose. Klausimas, ar nebus permokama už tokį pirkinį. Dėl investavimo tikrai siūlyčiau pagalvoti ir įvertinti įvairias nekilnojamojo turto ypatybes: būsto vietą, regioną, augimo perspektyvas. Reikia į tai atsižvelgti. Jeigu matome augimo perspektyvą ateičiai nepaisant kainų svyravimų, kas ekonomikoje yra visiškai normalus dalykas, jeigu visi atsakymai yra taip, jeigu tikrai reikia, jeigu patrauklus nekilnojamasis turtas, tad kodėl nepirkti.
– Dažnai sakoma, kad lietuviai nemoka investuoti, išskyrus į nekilnojamąjį turtą. Ką daryti, kad tos investicijos augtų ir gal tai yra vienas iš būdų pasiruošti ekonominei krizei bei infliacijos metu apsaugoti savo santaupas?
– Reikėtų bent jau minimaliai pasidomėti, kas vyksta finansų rinkose bei turėti šiek tiek apie tai žinių. Kada žinios sukaupiamos, galima pasitreniruoti įvairiose internetinėse platformose, kuriose galima investuoti netikrais pinigais. Galima pasitreniruoti ir žiūrėti, kaip greitai finansų rinkose viskas keičiasi, kaip svyruoja kainos, kokie vyksta dėsniai. Vėliau galima pabandyti ir patiems tai padaryti. O šiai dienai finansinės institucijos jau yra pasiruošusios padėti namų ūkiams investuoti. Kai kurie komerciniai bankai siūlo tai daryti net ir nuo vieno euro. Net ir labai mažomis sumomis kiekvienas iš mūsų gali pabandyti investuoti ir pasižiūrėti, kokį galime gauti rezultatą. O tada, kai jau esam pabandę ir pasitreniravę, kodėl gi neperėjus prie stambesnių sumų realiose finansų rinkose ir toliau investuoti, kas galėtų būti papildomas pajamų šaltinis ateičiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse16
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...