Anot jo, šia pataisa siekiama ištaisyti neteisybę, kad žmonių senatvės pensijos būtų mokamos kartu su netekto darbingumo (invalidumo) ir kitomis jiems priklausančiomis pensijomis.

„Dalyvaudamas renginiuose ar susitikimuose visada sulaukiu klausimų apie tai, kodėl žmonės yra verčiami rinktis pensijų rūšį, nors visada mokėjo jiems priklausančius mokesčius, o Konstitucijos 52 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas. Pastaroji nuostata reiškia, kad šios dvi pensijų rūšys turi būti mokamos kartu, nes net pačioje Konstitucijoje yra sujungtos jungiamuoju žodžiu „ir“,- dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.

Šiuo metu asmenys, kuriems mokamos netekto darbingumo pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, turi rinktis pensijos rūšį ir neturi galimybės gauti abiejų pensijų.

Priėmus šias įstatymo pataisas, anot P. Gražulio, būtų eliminuota galimybė rinktis vieną iš pensijų, nes jos būtų sumuojamos, o tai leistų pagerinti gyventojų finansinę padėtį.

Šiuo metu asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.

Galiojantis įstatymas taip pat numato, kad asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti našlių pensijas ir našlaičių pensijas, mokama didesnioji pensija arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Seimo teisininkai įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai

Siūlomą teisinį reguliavimą kritiškai įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įžvelgdamas galimą prieštaravimą Konstitucijai.

„Kai kuriems asmenims būtų nustatyta teisė tuo pat metu gauti kelias išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, jeigu jie įgijo teisę į išmoką dėl skirtingų socialinių rizikų. Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti visas ar dalį netektų darbo pajamų dėl įstatyme nustatytos socialinės rizikos draudiminio įvykio – senatvės, neįgalumo, ligos, motinystės ir kt. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, asmenims, tuo pat metu turintiems teisę į senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių arba našlaičių pensijas, jos būtų mokamos visos kartu, todėl šiems asmenims būtų nustatytos tokios išmokos, kurių dydis galimai viršytų jų turėtas darbo pajamas ir būtų neproporcingas tų išmokų, kurias gauna asmenys, turintys teisę tik į vieną išmokos rūšį, dydžiui“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Jie daro išvadą, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijoje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties ir Konstitucijos straipsniui, pagal kurį valstybė turi laiduoti piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Seimo Teisės departamentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. lapkričio 15 d. preliminariai įvertino, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį kai kuriems asmenims būtų nustatyta teisė tuo pat metu gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, jeigu jie įgijo teisę į išmoką dėl skirtingų socialinių rizikų, prieštarauja Konstitucijai.

P. Gražulis siūlo, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

Vertindami tai Seimo teisininkai sako, kad turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Anot jų, kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas.