Pandemijos, karo ir infliacijos įtaka vartotojų įpročiams

  • Teksto dydis:

Karas ir infliacija pirkėjų sąmonėje išstūmė COVID, o visa trijulė iš esmės pakeitė pirkėjų įpročius, kurie pradėjo parduotuvėse lankytis rečiau ir perka produktų ilgesniam laikui. Be to, daug atidžiau stebi kainas, rodo rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ surinkti duomenys.

Skirtingi iššūkiai

„Iki šiol pasaulis dažniausiai susidurdavo su vieno tipo krize vienu metu ir gana paprastai prisitaikydavo. Pastarieji pora metų buvo kupini labai skirtingų ir netikėtų iššūkių, pradedant valstybių sienas ir fabrikus uždariusia COVID-19 pandemija, baigiant prasidėjusia didele infliacija ir karu Ukrainoje, kurių padarinius pradedame jausti vis labiau. Natūralu, kad tiek daug stabilų gyvenimą veikiančių dirgiklių žmones verčia tapti atsargesnius ir keičia jų įpročius“, – pastebėjo „NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp.

Kompanijos Baltijos šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2021 m. rudens nuolatos kilo ir šiuo metu didžiausią susirūpinimą visose trijose Baltijos valstybėse kelia karas Ukrainoje ir jo padariniai (Lietuva – 60 proc., Latvija – 65 proc., Estija – 64 proc.), o antroje vietoje – augančios maisto kainos (Lietuva – 49 proc., Latvija – 52 proc., Estija – 55 proc.). Kiek mažiau žmonės nerimauja dėl augančių sąskaitų už komunalines paslaugas ir degalus. Kainų augimas daugiau nerimo kelia Latvijos ir Estijos gyventojams, Lietuvoje į tai žiūrima šiek tiek nuosaikiau.

„Įdomus dar vienas Lietuvos išskirtinumas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis: rūpesčio dėl karo ir sveikatos kreivės kaimyninėse šalyse akivaizdžiai koreliuoja – pradėjus domėtis karu, tuo pat metu mažėjo susidomėjimas sveikata, o Lietuvoje nerimas dėl COVID-19 pradėjo slūgti gerokai anksčiau. Tačiau sveikata išlieka tarp penkių labiausiai gyventojų nerimą keliančių veiksnių“, – pastebėjo I.Lepp.

Išliekamieji reiškiniai

Nepaisant pakitusių dirgiklių, akivaizdu, kad pandemijos laikotarpiu įgyti kai kurie vartotojų įpročiai išliko ir, greičiausiai, bent dalis jų išliks ilgam, o gal net visam laikui. Pavyzdžiui, palyginti su priešpandeminiu periodu, net 50 proc. išaugo vartotojų, kurie pirmenybę teikia dideliems apsipirkimams, kurių metu būtinų produktų įsigyja savaitei ir ilgiau (nuo 38 proc. iki 58 proc.).

„Kasdien į parduotuvę pasipildyti atsargų užsukančių žmonių sumažėjo 12 proc., nuo 42 iki 30 proc. vartotojų, o apsilankymų parduotuvėse siekiant gerai praleisti laiką ar pasinaudoti išskirtiniais pasiūlymais sumažėjo perpus. Stebint bendras tendencijas renkantis apsipirkimo vietą pastebime, kad tolygiai mažėja pirkėjų didelėse parduotuvėse, išskyrus mažų kainų parduotuves, kur jų srautai auga, taip pat šiek tiek auga lankymasis mažesnėse ir specializuotose parduotuvėse“, – pateikė pirkėjų apklausų duomenų analizę I.Lepp.

Pastarieji pora metų buvo kupini labai skirtingų ir netikėtų iššūkių.

Labiausiai pandemija pasitarnavo interneto parduotuvėms, kuriose vis dažniau perkamas maistas ir buities prekės. Net 32 proc. respondentų teigė paskutinį mėnesį pirkę internetu maisto ir kasdienių prekių; 2020-aisiais tokių buvo 10 proc. mažiau. Reikšmingas pirkėjų įpročių pokytis: internetu pradėti pirkti švieži vaisiai ir daržovės, duonos ir pieno produktai – prekės, kurių šviežumu, prieš perkant, vartotojas anksčiau norėdavo įsitikinti vizualiai. Pasak I.Lepp, tyrimų duomenys rodo, kad internetu perkamų prekių asortimentas jau labai arti tokio, koks anksčiau būdavo fizinėse parduotuvėse, tad virtuali ir fizinė erdvė tampa lygiavertės.

Ieško nuolaidų

„Šiuo metu pastebime ryškių vartotojų įpročių pokyčių, susijusių su infliacija. Nepaisant kainų kilimo, vartotojai nenori atsisakyti paslaugų ar prekių, skaičiaus: didžioji dalis pirkėjų infliacijos padarinius ketina kompensuoti pirkdami prekes su akcijomis (52 proc.) ir atsisakydami prabangos prekių (49 proc.)“, – pasakojo „NielsenIQ Baltics“ vadovė.

Kylančios kainos verčia pirkėjus atsisakyti prisirišimo prie parduotuvių, kuriose buvo įprasta apsipirkti. Net 30 proc. vartotojų teigė, kad, prieš apsipirkdami, domisi nuolaidomis ir būtent pagal jas renkasi konkretaus apsipirkimo vietą. Per penkerius metus tokių vartotojų skaičius išaugo net dvigubai.

Geriausių akcijų vietas pirkėjai dažniausiai renkasi vadovaudamiesi prekybos centrų interneto puslapiuose skelbiamomis nuolaidomis, į antrąją vietą pakilo prekybos centrų mobiliosios programėlės ir tik trečioje vietoje liko prekybos centrų popieriniai nuolaidų leidiniai. I.Lepp pastebi, kad prie popierinių leidinių populiarumo mažėjimo prisideda ir augantis visuomenės poreikis rinktis aplinkai draugiškus sprendimus visose gyvenimo srityse.

„Visas pasaulis pastaruosius dvejus metus jaudinosi dėl pandemijos, karo ir infliacijos, o rinkodarininkai mato ir ketvirtą sritį, kurioje vyksta dramatiškų pokyčių, – tai staigi vartotojų įpročių kaita. Žmonės tiek apsipirkimo procesą, tiek veiksnius, lemiančius apsipirkimo vietos ir produkto pasirinkimą, pradeda matyti kitaip. Atrodo, kad dalis pokyčių bus negrįžtami, mažmeninėje prekyboje vyksta kova dėl pirkėjų, nes pergalės permainų metu gali padėti ilgam išlaikyti pirkėją“, – apibendrino tyrimų duomenis I.Lepp.

Pasak jos, vertinant vartotojų įpročius labai svarbu atsižvelgti į tai, kad žmonėms labai svarbios naujienos – 67 proc. lietuvių bent retkarčiais renkasi naujus prekės ženklus ar produktus, o 22 proc. nekantrauja išbandyti naujoves. Net trys ketvirtadaliai respondentų teigė, kad iš naujo vertina prekių ir paslaugų savybes. Žmonės tampa praktiškesni ir altruistiškesni, dvejus metus stebint populiariausių prekės ženklų judėjimą galima teigti, kad laimi socialiai atsakingos įmonės, mažėja susidomėjimas į komfortą ar prabangą orientuotu prekių ir paslaugų segmentu.


Šiame straipsnyje: pandemijakarasinfliacjiavartotojų įpročiaikaras UkrainojeIlona Lepp

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių