- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje fiksuojant rekordinį skaičių bedarbių, siūloma išeitis – dabartinę bedarbio pašalpą paversti įsidarbinimo premija. Tačiau kai kurie darbdaviai tame įžvelgia rizikų, praneša LNK.
Įmonė Vilniuje gamina pramonės įrenginius kitoms gamykloms. Vidutinė alga – gerokai per tūkstantį eurų į rankas. Dirba 200 žmonių. Dabar pat galėtų įsidarbinti dar pusšimtis. Būtent darbuotojų trūkumas – viena pagrindinių plėtros stabdžių.
„Darbuotojų trūkumas riboja mūsų plėtros greitį, nes mūsų plėtra priklauso nuo to, kiek mes turime kvalifikuotų darbuotojų, ir kaip greitai mes juos galime pasiruošti būtent ekonominio pakilimo cikle“, – sakė „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskevičius.
Darbuotojų ieško universitetuose, profesinėse mokyklose. Dalis ateina išgirdę iš pažįstamų. Įmonė skelbimus siunčia ir Užimtumo tarnybai, bet ten sau tinkamų neranda. „Mes keliame savo laisvas vietas, bet praktiškai iš ten ateina mažiau nei vienas procentas darbuotojų“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Kita įmonė veža krovinius. Turi padalinius Kėdainiuose, Kaune ir Vilniuje. Ieško vairuotojų ir vadybininkų. „Kėdainiuose turbūt mažiausiai jaučiame darbuotojų stygių. Nėra tokio didelio trūkumo ir Kaune. Didžiausią trūkumą ir dinamiškumą matome Vilniuje. Čia žmonės yra kitokie – labai skiriasi nuo Kėdainių ir Kauno, nes žmonės labiau linkę keisti darbus“, – teigė „Lineja Transport“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Norkienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ir ši įmonė sakė pastebinti, kad didelė dalis ateinančių iš Užimtumo tarnybos nenori dirbti. „Yra tikrai didžiulė dalis, kurie ateina į darbo pokalbį, nes jiems reikia užsidėti tam tikrą varnelę, kad jie buvo darbo pokalbyje“, – akcentavo J. Norkienė.
Užimtumo tarnyboje dabar – beveik 200 tūkst. bedarbių. Valstybė jiems apmoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), bedarbiai daugiau nei pusmetį gali gauti išmokas. Jos priklauso nuo iki tol gautos algos, bet yra „lubos“.
„Tai bus apie 920 eurų ir kas tris mėnesius paskui šiek tiek mažėja“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus.
„Pastebėjome, kad žmonės dažnai yra įkalinami nedarbystėje būtent todėl, kad stengiasi maksimaliai išnaudoti valdžios mokamą pašalpą“, – pasakojo Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.
Laisvosios rinkos institutas siūlo bedarbio pašalpą paversti įsidarbinimo premija. Jei žmogus įsidarbintų nors ir per mėnesį, vis tiek jam išmokėti pinigus, kuriuos Užimtumo tarnyboje būtų gavęs per devynis mėnesius.
„Taip šiandien, deja, dažnai nutinka būtent todėl, kad žmonės galvoja, kad gali maksimaliai išnaudoti pašalpų mokėjimo laikotarpį“, – samprotavo E. Leontjeva.
Viliamasi, kad bedarbiams didėtų paskata, kuo greičiau pradėti dirbti, bet ministerija dvejoja. „Mes žmogui turime užtikrinti tam tikras pajamas, kuomet jis neranda darbo. Tai kas būtų tokiu atveju, jei mes jam išmokėtume, o jis vėl netektų darbo po dviejų ar trijų mėnesių?“ – pastebėjo M. Šiurkus.
Pastebėjome, kad žmonės dažnai yra įkalinami nedarbystėje būtent todėl, kad stengiasi maksimaliai išnaudoti valdžios mokamą pašalpą.
Skeptiški ir kai kurie darbdaviai. „Ar nebus taip, kad po devynių mėnesių žmogui neapsimokės arba jis nenorės dirbti toje pačioje pozicijoje? Tada jis ieškos kito kelio“, – svarstė „Lineja Transport“ direktoriaus pavaduotoja.
Tačiau ministerija sutinka – dabartinė Užimtumo tarnybos veikla turi nemažų trūkumų. Didelė dalis registruotų bedarbių net nėra bedarbiai. „Įtariame, kad dalis asmenų naudojasi Užimtumo tarnybos statusu ir galbūt dirba šešlėlyje, tam, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo“, – spėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas.
Ministerijos skaičiavimais, tokių gali būti net trečdalis visų registruotų bedarbių. „Tokių gali būti apie 20-30 proc. Tos problemos yra žinomos, todėl mes artimiausiu metu priiminėsime tam tikrus užimtumo įstatymo pakeitimus, kaip padėti tiems žmonėms, kurie nori dirbti, yra motyvuoti susirasti darbą, ir kaip padėti tiems, kurie negali susirasti darbo“, – akcentavo M. Šiurkus.
Kvalifikuotų darbuotojų nuolatos ieškanti įmonė sakė nusiteikusi, kad jų trūks nuolatos. „Aš manau, kad mes iš šios problemos niekada neišeisime. Žvelgiant į savo konkurentus, savo užsakovus, – visoje Europoje kvalifikuotų darbuotojų trūksta“, – pastebėjo „Arginta Engineering“ vadovas.
Bet, anot jo, jei su ta pačia problema susiduria ir tavo konkurentai, tai – jau nebe problema.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...