- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilusi painiava dėl apsauginių kaukių naudojimo tęsiasi. Tvarka iki galo nėra aiški nei gyventojams, nei verslui. O jų dėvėjimo taisykles operacijų centro vadovas dažnai keičia. Restoranų ir kavinių vadovams, kaip patys sako, dabartinis chaosas jau atsibodo, praneša LNK žinios.
„Labai trūksta paaiškinimo, kodėl būtent naudojami tam tikri ribojimai, ir ko jais siekiama, nes, pavyzdžiui, jei darbuotojai dirba lauke, kur yra ir atstumai, ir vėjas, skersvėjis, lankytojai – be kaukių, o kodėl būtent darbuotojai turi būti su kaukėmis? Labai sunku suprasti tuos reikalavimus“, – teigė restorano „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis.
„Dabar gaunasi, kad žmogus, atėjęs su galimybių pasu pas mus, neprivalo dėvėti kaukės, tačiau darbuotojai, kurie irgi turi galimybių pasus, jie privalo dėvėti arba ar privalo, yra toks vis dar ginčas“, – sakė „Cat Cafe“ savininkas Romas Žvirblis.
Tai, kad tik su galimybių pasu veikiančių įstaigų pasiskiepiję darbuotojai vis dar turi dėvėti kaukes, kelia daug nemalonumų. Esą dėl šios priežasties aptarnaujantis personalas linkęs keisti darbą.
„Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia. Todėl psichologinė atmosfera labai neigiama kolektyve“, – neslėpė „Cat Cafe“ savininkas.
Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia.
Kavinių vadovai pabrėžia patys ieškoję atsakymų, tačiau, jų teigimu, iki galo dėl taisyklių nesutarė nei visuomenė, nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nesutaria, bet, kaip patys sako, užtat baudžia skaudžiai.
„Leidau ir jau susimokėjau 1,5 rūkst. baudą už tai. Atėjo, patikrino, pamatė darbuotojus be kaukių ir skyrė baudą“, – atviravo restorano „Artistai“ vadovas.
Veido kaukių nebenorėtų dėvėti ir visiškai pasiskiepijusių aukštesnių klasių moksleiviai. „Pirmos ketvirtos klasės – pradinis ugdymas neprivalo dėvėti, o penktos aštuntos klasės privalo ir per pamokas. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, būtų toks susitarimas tarp visų mokinių tėvelių, nes tėveliai tokių pageidavimų reiškia, tai gali būti kažkoks susitarimas, bet tada tik lokaliai“, – sakė Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė.
Anot mokyklos direktorės, tam tikros lengvatos tikrai galėtų egzistuoti. „Retas vaikas teisingai dėvi kaukę, tai, nežinau, sunku pasakyti apie naudą“, – tarstelėjo ji.
Ir nors SAM nuo rugsėjo 13-osios ugdyme pokyčių neplanuoja, bet turi gerų žinių įmonių, dirbančių tik su galimybių pasu, darbuotojams. Veido kaukių jiems dėvėti nebereikės – jos išlieka tik rekomendacija. Tai galioja dirbantiems tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek prekybos centruose.
„Nuo rugsėjo 13 dienos tose vietose, kur paslaugos bus teikiamos tik asmenims su galimybių pasu, tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams veido kaukės yra rekomenduojamo pobūdžio“, – sakė SAM vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Vis dėlto, kovos su pandemija simbolio ministerijos atstovai siūlo nepamesti. „Šiuo metu plinta vadinamoji Delta viruso atmaina, kuri yra žymiai piktybiškesnė – užsikrėtimas ja yra žymiai lengvesnis negu tuo pagrindiniu virusu“, – aiškino SAM atstovė.
Jei įmonė priima visus – ir turinčius, ir neturinčius galimybių pasus, kaukės lieka privalomos. Jas dėvėti taip pat reikia valstybinėse įstaigose, institucijose, viešajame transporte taksi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...