- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
„Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.
Ji nesutinka su teiginiais, kad laikinas mokestis pablogins investicinę aplinką: „Kol kas toks teiginys, jis nėra niekuo pagrįstas jis, tik tam tikra nuomonė“.
Opozicijos ir kai kurie valdančiųjų atstovai sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą.
Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų.
I. Segalovičienė sako, kad siūlomas solidarumo įnašas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes papildomos bankų pajamos yra netipinės ir susidarė dėl globalios infliacijos bei centrinių bankų sprendimų kelti bazines palūkanų normas.
„Šis finansinis aspektas didžiąja dalimi persikėlė Lietuvoje į išskirtinai netipines ir laikinas komercinių bankų grynąsias palūkanų pajamas. Dėl to tas netipiškumas tiek dėl būtinybės kurti karinę infrastruktūrą, tiek komercinių bankų sektoriuje tikrai suponuoja, kad laikino solidarumo įnašo nukreipimas karinės infrastruktūros objektams finansuoti yra pagrįstas ir pateisinamas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.
Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...