- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui priėmus įstatymo pataisas, o Vyriausybei patvirtinus lėšų poreikį kompensacijoms už 2022 metus, jau paskaičiuotos ir viešai paskelbtos preliminarios 2023 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų kainos gyventojams neturėtų labai keistis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas.
„Tikėtina, kad jos turėtų nesikeisti jau ženkliai. Bet kokiu atveju VERT priims sprendimus po Vyriausybės sprendimų dėl kompensacijų ir atitinkamai pakeitus Elektros energetikos įstatymą“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Mūsų vertinimu, (ženkliai kainos – BNS) neturėtų keistis“, – pridūrė jis.
R. Pocius patvirtino, kad, „Igničio“ skaičiavimais, visuomeninio tiekimo populiariausio standartinio plano vienos laiko zonos tarifas pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų būti 56,5 cento už kWh (su PVM), o su valstybės kompensacija – 28 centai.
Iki 28,5 cento kompensaciją, kaip ir šiemet, gautų tiek trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojai, tiek visi nepriklausomą tiekėją jau pasirinkę gyventojai.
„Sudarydami su nepriklausomais tiekėjais sutartis vartotojai turi orientuotis į šitą kainą (56,5 cento – BNS). Jeigu bus pasirašomos sutartys žemesne kaina, vadinasi, pilna apimtimi iki 28 centų už kilovatvalandę grindų ribos bus kompensuojama. Jeigu vartotojai pasirašytų daugiau nei 56,5 cento už kilovatvalandę, vadinasi, ta dalimi vartotojas jau pats turėtų mokėti prie tų 28 centų“, – aiškino VERT pirmininkas.
„Jeigu sutartis (su nepriklausomu tiekėju – BNS) jau baigiasi, atitinkamai turi (vartotojai – BNS) rinktis nepriklausomą elektros tiekėją, rekomenduotina, neviršijant 56,5 cento už kilovatvalandę. Tokiu atveju vartotojas gaus 28,5 cento už kilovatvalandę kompensaciją ir nemokės daugiau nei 28 centų už kilovatvalandę“, – aiškino R. Pocius.
Dabar visuomeninio elektros tiekimo kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams yra 33 centai, arba 24 centai su 9 centų kompensacija.
Tuo metu už dujas valstybė gyventojams turėtų mokėti 88 centų už kubinį metrą kompensaciją. Dabar valstybė moka 54 centų kompensaciją.
VERT teigimu, preliminari „Igničio“ gamtinių dujų kaina maistui gaminanti jas naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams nuo 2023-ųjų sausio su valstybės kompensacija siektų 1,40 euro (be kompensacijos – 2,39 euro už kubą) – 37,3 proc. daugiau nei dabar, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) dujas naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 0,92 euro (1,91 euro) – 19,5 proc. daugiau, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 0,88 euro (1,87 euro) – 17,3 proc. daugiau.
Pasak R. Pociaus, gamtinių dujų kainų pokyčiai skiriasi dėl kiekvienai grupei taikomų kitokių skirstymo kainų.
„Kiekviena vartotojų grupė turi savo kaštus, pagal kuriuos yra suskaičiuojama skirstymo kaina. Pirmai grupei, kadangi yra priskiriama daugiau kaštų ir atitinkamai joje mažėja vartojimas, tai atitinkamai šie du pagrindiniai veiksniai ir turi įtakos, kad skirstymo kaina pirmai grupei didėja daugiau negu kitoms, kurios infrastruktūrą išnaudoja efektyviau“, – aiškino VERT pirmininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą7
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...