- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi konfliktų.
„Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.
Pasak jos, prekybininkai baiminasi ir neramumų, galinčių kilti dėl žmonių nepasitenkinimo.
„Jau yra jautrumas itin išaugęs kaukių dėvėjimui, o kai asmenys negalės įeiti į maisto prekių parduotuves be galimybių paso, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės valdyti tuos konfliktus, turime visokių nuogąstavimų, indikacijų, ką sako prekybininkai. Tą žodį riaušės jie pavartojo“, – teigė asociacijos vadovė.
Jau yra jautrumas itin išaugęs kaukių dėvėjimui, o kai asmenys negalės įeiti į maisto prekių parduotuves be galimybių paso, labai sunkiai įsivaizduoju.
Vyriausybė siūlo, jog žmonės, neturintys galimybių paso, galėtų apsipirkti tik iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto maisto, veterinarijos, optikos parduotuvėse ir vaistinėse, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko.
Anot R. Vainienės, vien penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija numatytą plotą, lankytojų skaičius kasdien siekia apie pusę milijono. Prekybininkai siūlo, kad leidžiamas plotas be galimybių paso būtų padidintas bent iki 2,5 tūkst. kv. metrų.
R. Vainienė taip pat teigė, kad patikrą turėtų atlikti kontroliuojančios institucijos, taip, anot jos, būtų pasidalinta atsakomybė tarp skiepytis nenorinčių žmonių ir valstybės.
„Jeigu pareiga būtų pačiam pirkėjui numatyta neiti į parduotuves, jei jis neturi galimybių paso, parduotuvėse iškabinant informaciją, kad lankytis galima tik su galimybių pasu, tai kontroliuojančios institucijos tegu tikrina piliečius. (...) Tada nebūtų tų vartų, to butelio kakliuko prie įėjimo ir galėtų tikrinti, ar atvykę asmenys laikosi to reikalavimo, ar ne“, – sakė ji.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS sakė, kad Vyriausybės reikalavimai bus įgyvendinami, tačiau nuogąstaujama, kad jie gali sukelti itin didelį žmonių pasipiktinimą ir priešiškumą, kurį teks atlaikyti darbuotojams.
„Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat teigė, jog baiminamasi konfliktų. Anot jos, dažnai maisto prekių parduotuvė kai kur, ypač regionuose, yra vienintelė, kur žmonės gali nusipirkti maisto prekių.
„Jau su apsauginių kaukių ribojimais mūsų darbuotojai patiria daug streso, nes neatsakingi pirkėjai visą pyktį dėl jų privalomo dėvėjimo išlieja būtent mūsų personalui. Be to, manome, kad tokiam tikrinimui reikės ir papildomų darbuotojų, o tai lems kaštų augimą“, – BNS teigė ji.
Anot jos, baiminamasi, kad visa našta nekristų vien ant verslo pečių, todėl Vyriausybės prašoma priimant sprendimus gerai apgalvoti jų įgyvendinimo detales.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, jog nėra techninių galimybių, kaip patikrinti žmones. Jei reikėtų samdyti personalą, atsirastų papildomų kaštų.
„Ir nelabai aišku, dėl ko ta kvadratūra būtent tokia. Juk jei parduotuvės erdvios, tai kaip tik daugiau gali priimti pirkėjų, nes jos erdvesnės atstumų laikymosi prasme, o mažesnėse kaip tik žmonės labiau grūdasi“, – BNS sakė D. Ryliškis.
Anot jo, „Norfos“ tinkle yra 152 parduotuvės, iš jų maždaug ketvirtadalis yra iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto.
„Iki“ turi 227 parduotuves, apie 11 jų yra didesnės nei 1,5 tūkst. kv. metrų. „Maximos“ tinkle tokių yra 75 iš daugiau nei 250.
Tuo metu „Lidl“ Lietuvoje turi 56 parduotuves, jų plotas vidutiniškai siekia apie 1,4 tūkst. kv. metrų.
„Politinių sprendimų ar diskusijų nekomentuojame“, – BNS sakė „Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 13 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus22
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...