- Erika Alonderytė / BNS, Kornelija Mykolaitytė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės sprendimas kol kas neleisti veikti nemaisto prekių parduotuvėms prasilenkia su realybe ir logika, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Pasak Rūtos Vainienės, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai.
„Tai prasilenkia su realybe ir logika, nes realybė yra tokia, kad tikrai nemažai verslų, kurie yra uždaryti, veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje, ir tokia paradoksali situacija gaunasi, kad nebedirba tie, kurie dirba legaliai“, – BNS sakė R. Vainienė.
Jos teigimu, iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių neveikia maždaug apie 5 tūkst., turinčių nedaug prekybos vietų. R. Vainienė pabrėžia, kad jose pirkėjų srautai būtų minimalūs.
„Jei atidarant tik parduotuves su įėjimu iš lauko srautai yra nedideli, apie 80 proc. srautų apyvartos yra prekybos centruose ir tik nedidelė dalis tose parduotuvėse, kur yra atskiras įėjimas iš lauko“, – teigė asociacijos vadovė.
Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos.
„Turime paradoksalią situaciją, veika 75 proc. prekybos įmonių, kuriose yra didžiausi srautai, o neleidžiama atsidaryti, kurie turi įėjimus iš lauko, tai tikrai prasilenkia su logika, ir negirdime nė vieno pagrįsto argumento“, – pridūrė ji.
R. Vainienė pabrėžia, kad ilgai delsiant atnaujinti prekybininkų veiklą įmonės gali priimti radikalius sprendimus – atsisakyti patalpų, atleisti darbuotojus.
„Tai per ilgas laikotarpis. Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos“, – sakė ji.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl nemaisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.
Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį pasiūlė karantino režimo kol kas nekeisti.
Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šie klausimai bus svarstomi kitą savaitę.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija: neigiamai vertiname Vyriausybės sprendimą
Vyriausybei trečiadienį nusprendus nesvarstyti karantino atlaisvinimo kirpykloms ir ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį žingsnį vertinanti neigiamai, nes smulkieji verslininkai, pasak jos, yra pasirengę atsidaryti laikantis saugumo priemonių.
„Tokį sprendimą vertiname tikrai neigiamai, nes visos veiklos, kurios buvo rekomenduotos verslo atstovų, gali veikti šiomis karantino sąlygomis, yra pilnai pasirengusios, visos saugumo priemonės garantuotos. Tai parodo, kad verslas žiūri labai atsakingai“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Ji akcentavo, kad turgavietėse prekyba ne maisto prekėmis taip pat turėtų būti leidžiama.
„Šiandien turgavietės yra pilnai pasirengusios įvykdyti tuos reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų koronaviruso plitimo. Tai rodo ir tai, kad, kai vyksta prekyba maisto produktais, neturime nė vieno signalo, kad dėl turgaviečių (prekybos – ELTA) maisto produktais žmonės būtų užsikrėtę koronavirusu“, – sakė smulkiojo verslo atstovė.
„(...) Žmonės kažkiek prisidurtų prie pragyvenimo. Šiandien savarankiškai dirbantys gauna tik 260 eurų, antras paramos paketas dar neveikia. Kai jis pradės veikti, be abejo, bus lengviau verslininkams ir tai teigiamai vertiname, tačiau dėl to, kad Vyriausybė nusprendė neatidaryti tų veiklų, mes situaciją vertiname neigiamai“, – pridūrė Z. Sorokienė.
Anot jos, Vyriausybė, atlaisvindama reikalavimus minėtoms veikloms, ištaisytų padarytą klaidą dėl sudarytų skirtingų veiklos sąlygų didiesiems prekybos tinklams ir smulkiesiems verslininkams.
„Vyriausybė, priimdama tokį sprendimą vykdyti prekybą, ištaisytų savo padarytą klaidą, kada buvo priimti sprendimai prekybos centruose (leisti – ELTA) vykdyti prekybą visomis prekėmis, o uždrausta prekyba mažose parduotuvėse, kioskuose, paviljonuose, kur, priešingai, – yra daug saugesnės sąlygos“, – sakė Z. Sorokienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...