- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis Lietuvos restoranų svarsto, ar dėl augančių veiklos kaštų ir susikaupusių finansinių įsipareigojimų verta toliau dirbti, praneša LNK.
„Restoranų laukia galbūt neblogas sezonas. Vienintelis dalykas, gelbėjęs po pandemijos, buvo sumažintas PVM, kuris buvo duotas vyriausybės kaip subsidija, pagalba šiam, labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam, sektoriui. Galiu drąsiai pasakyti, kad išgelbėjo apie 80 proc. restoranų nuo bankrotų. Dabar situacija sudėtinga: visi mato tik į restoranus einančius srautus ir atrodo, kad viskas labai normaliai, tačiau taip nėra. Verslas desperatiškai kovoja su pandemijos padariniais, atidavinėja atidėtus mokesčius, kyla maisto produktų kainos, o vyšnia ant torto – energetikos kaštai, suvalgantys visus uždirbtus pelnus“, – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Dar nesibaigus pandemijai prasidėjo karas, neigiamai paveikęs turizmo sektorių, kuris tiesiogiai siejasi su restoranų veikla.
Yra be galo sudėtinga: darbuotojų stygius, pakilę atlyginimai, infliacija beveik 16 proc. Mes labai tikėjomės, kad padidės užsienio turistų srautai, bet jie nepadidės, nes turizmas Europoje, pagal pasaulinės organizacijos duomenis, planuoja atsigauti 2023 metais. Tai Baltijos šalių ir Rytų Europos prognozės yra labai liūdnos“, – sakė E. Šiškauskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prašo, kad bent vieneriems metams pratęstų PVM lengvatą restoranų verslams.
PVM lengvatos pratęsimas vieneriems metams būtų užtenkamas atsistoti ant kojų.
„Labai didelė pagalba būtų vieneriems metams pratęstas sumažintas PVM, nes tikrai niekas nesitikėjo karo. Jeigu būtų pandemija pasibaigus ir būtume grįžę į normalias vėžes, tai tikrai šito neprašytume. Premjerė aiškiai pasakė, kad dvejiems metams, tačiau karas smogė taip pat: mažėja turistų srautai, anuliacijos... praėję Vilniaus gatve pamatytumėte ištuštėjusias vitrinas ir išnuomojamas patalpas. Mums labai nesinori, kad verslas išeitų į šešėlį, nes daug kas neišgalės mokėti pakilusių atlyginimų ir visų susidariusių skolų. Kiek teko kalbėtis su visu sektoriumi, tai skaičiuos, ar išvis verta dirbti. PVM lengvatos pratęsimas vieneriems metams būtų užtenkamas atsistoti ant kojų, jeigu neatsirastų vėl kokia netikėta COVID-19 banga arba užsitęstų karas“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Restoranų savininkai tikėjosi sugrįžti į įprastą ritmą ir išsimokėti susikaupusias skolas, tačiau situacija dar labiau komplikavosi.
„Mes matėm „Creditinfo“ duomenis, kad per ketvirtį užsidarė apie 16 proc. maitinimo įstaigų, bet čia buvo pandemijos metu. Dabar situacija dar labiau pakito, nes visi labai tikėjosi atsidaryti, normaliai dirbti ir atiduoti mokesčius, atidėtas paskolas, tačiau matom, kad taip nevyksta, o dar ir sąnaudos drastiškai pakilo. Atiduoti visus mokesčius ir suvaldyti situaciją yra labai sudėtinga“, – aiškino E. Šiškauskienė.
Patiekalų kainos esą kils 10–15 proc.
„Mes galvojom apie tai, bet žmones irgi gąsdina tie patys pakilę mokesčiai, ne tik verslui, bet visiems yra skaudi vieta. Kainas be abejo reikės kelti apie 10–15 proc., bet tuomet mažės vartojimas, nes žmonės nežino, kaip bus dėl karo, ir yra linkę taupyti“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...