- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio turistai į Lietuvą negrįžta. Skaičiuojama, kad dėl pandemijos keliautojų srautas į Lietuvą sumažėjo maždaug 70-čia procentų, o jai pasibaigus – turistus išgąsdino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Tad Lietuva – viena iš daugiausiai turistų netekusių šalių Europos Sąjungoje, praneša LNK.
Vilniaus oro uoste užsienio turistai jau baigė vizitą ir skrenda namo, o štai, ką jie veikė Lietuvoje.
„Mes atvykome į vestuves, esame Lietuvoje nuo penktadienio, pavaikščiojome po miestą, bet didžiąją dalį atostogų praleidome vestuvėse“, – dalinosi oro uoste sutikta moteris.
„Tiesą pasakius, nekeliavau, lankiausi pas labai gerą draugą, kuris man kaip brolis. Jis gyvena Užupyje. Mes susitikome penktadienį ir savaitgalį poilsiavome, vaikščiojome po miestą, šiek tiek apžiūrėjau Vilnių“, – šypsodamasis pasakojo vyras.
„Turistiniai planai. Norėjau pamatyti naują vietą, keliauju vienas ir man pasakė, kad labai gražu Lietuvoje, todėl atvykau į Vilnių. Labai patiko žmonės, lankytinos vietos. Čia labai gražu ir žalia, buvau šešias dienas“, – pasakojo kitas oro uoste sutiktas vyras.
„Buvau čia daugybę kartų, mano draugė gyvena Vilniuje, man čia labai patinka“, – sakė kitas kalbintas keliautojas.
Pritraukti užsienio turistų Lietuva mokosi iš naujo, mat per pandemiją keliautojų srautas į mūsų šalį sumažėjo drastiškai – maždaug 70 proc. Krito ir pajamos iš atvykstančiųjų turizmo. Skaičiuojama, kad Lietuva neteko 600 mln. eurų.
„Lietuva yra tarp labiausiai nukentėjusių ES šalių, kur turistų skaičius sumažėjo labiausiai. Mes kartu stovime su Estija ir Latvija“, – tikino turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Priešpandeminio lygio tikrai šiemet nepasieksime.
Apgyvendinimo įstaigų užimtumas, įprastai viršydavęs 50 proc. pernai siekė trečdalį. Pasikeitė ir viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistoję turistai. Pernai daugiausiai nakvynę rinkosi lenkai ir latviai, o nebe vokiečiai kaip anksčiau.
„Vokietijos (turistų – red. past.) kritimas yra, kurių būdavo daugiausiai. Taip pat labai rusų ir baltarusių krito“, – teigė Statistikos departamento transporto ir turizmo sk. vedėjas Audrius Taraila.
Didelių lūkesčių turizmo atstovai nebeturi ir šiems metams.
„Priešpandeminio lygio tikrai šiemet nepasieksime“, – teigė Ž. Gavelienė.
Pasirodo, užsienio turistai į Lietuvą negrįžta dėl rimtos priežasties: dalį jų išgąsdino Rusijos karas Ukrainoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dabar anuliacijos (rezervacijų – red. past.) eina pilnu tempu, tiek lenkų, tiek vokiečių, nes vakariečiams atrodo, kad čia vyksta karas ir mes negalime jų įtikinti, kad čia karas nevyksta“, – tvirtino viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Karas padarė savo. Vykdant apklausas ir bekalbant su užsienio kelionių organizatoriais mes pajutome, kad jautriausiai sureagavo Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos kelionių organizatoriai“, – sakė agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova.
Dedame visas pastangas, kad užvesti ir vėl Lietuvos turizmo rinkodarą užsienyje bei skelbti apie tai, kad Lietuvoje yra saugu.
Turizmo atstovai prašo valstybės pagalbos – Lietuvai reikia aktyvesnio valstybės reklamavimosi užsienyje, pabrėžiant, kad karas – Ukrainoje, o ne mūsų žemėje.
„Dedame visas pastangas tam, kad užvesti ir vėl tą Lietuvos turizmo rinkodarą užsienyje bei skelbti apie tai, kad Lietuvoje yra saugu, mes gyvename įprastą gyvenimą“, – teigė O. Gončarova.
Tuo tarpu susisiekimas neapsunkina užsienio turistų atvykimo. Lietuvos oro uostuose atsiveria beveik visos skrydžių kryptys.
„Mes 2019-ais metais turėjome 95 kryptis, šiais metais turime turime beveik 100 proc. tų krypčių, kurios buvo“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Per pandemiją užsidarius valstybėms suaktyvėjo vietinis turizmas, kai gyventojai daugiau keliavo po Lietuvą, tačiau verslo tai neguodžia, nes vietiniai turistai išleidžia kur kas mažiau pinigų nei užsieniečiai. Pastarieji per kelionę Lietuvoje palieka apie 400 eurų, o štai vietiniai turistai – kiek daugiau nei šimtą.
„Daugiausiai išleidome viešbučiui. Mokesčiai maži, bet viešbučiai labai brangūs, o maisto kainos prieinamos“, – apie Lietuvos kainas atsiliepė čia apsilankiusi užsienio turistė.
„Be apgyvendinimo išleidau 600–700 eurų, nakvynė kainavo 400 eurų, tai apie tūkstantį eurų išleidau. Man tai pigu“, – dalinosi oro uoste kalbintas užsienietis.
Nors užsieniečių kainos negąsdina, lietuviams atostogos šiemet bus gerokai brangesnės. Keturių asmenų savaitės išvyka kainuos vidutiniškai 1300 eurų. prieš pandemiją šeimos atostogos Lietuvoje nekainavo ir 800 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas45
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...