- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ateinančių metų valstybės biudžetą penktadienį pavadino „abra kadabra“ biudžetu, kurio išlaidoms padengti reikalingų lėšų valstybė neturi.
Valdančiųjų atstovai teigia, kad planuoti tokias išlaidas leidžia ekonominiai rodikliai, o opozicija pasigenda pokyčių mokesčių sistemoje.
S. Skvernelis „Žinių radijui“ penktadienį pateikė savąją nuomonę apie ateinančių metų valstybės biudžetą, esą suplanuotas biudžetas nėra tvarus, kadangi vienintelės garantuotos jo pajamos yra pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės atlaisvinimais pasiskolintos lėšos, kurias reikės grąžinti. Anot jo, valdantiesiems nevertėtų pernelyg remtis ekonomikos augimo prognozėmis, kadangi tų pinigų šiuo metu tiesiog nėra.
„Dabar prisidengiama tokiu sudėtingu, slidžiu, dažnai neaprėpiamu dalyku, kaip kad pajamos bus iš didesnio ekonomikos augimo ir efektyvesnio mokesčių valdymo. Tai yra oriniai pinigai, jų nėra, juos reikia kažkaip suplanuoti, kad jie tikrai realiai atsirastų“, – sakė ekspremjeras.
Skola ir infliacija gyventojų nepalies
ES kitais metais dar netaikys fiskalinės politikos taisyklių, tad Bendrijos narės gali skolintis daugiau. Visgi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas ramina, kad skola Lietuvos neprislėgs. Kitais metais planuojamas biudžeto deficitas turėtų sudaryti 3,1 proc. šalies BVP, vos 0,1 proc. didesnis nei ES Stabilumo ir augimo pakto perviršinio deficito kriterijus.
„Skolinsimės reikšmingai mažiau, negu ankstesnė vyriausybė. Ir skola, procentais nuo bendrojo vidaus produkto, mažėja. Taigi makroekonominiu požiūriu esame reikšmingai geresnėje situacijoje“, – Eltai sakė M. Majauskas.
BFK pirmininko skaičiavimais, viešojo sektoriaus darbuotojų algos kils vidutiniškai 100 eurų, pensijos – 50 eurų. Seimo narys taip pat priminė augsiantį minimalų mėnesinį atlyginimą ir maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį, kurie atitinkamai didės iki 730 eurų ir 460 eurų. Didinti Lietuvos gyventojų finansinę gerovę, anot M. Majausko, leidžia palankios kitų metų ekonominės prognozės.
„Auganti ekonomika ir sparčiai gausėjantis valstybės iždas leidžia atliepti plačiosios visuomenės poreikius. (...) Turime pagrindo pasitikėti valstybinėmis institucijomis – tiek Lietuvos banku, tiek Finansų ministerija – remiantis jų prognozėmis būtent ir yra suplanuotas pajamų augimas, tiek ir išlaidų didinimas. Net jeigu ir matytume, kad pajamos yra renkamos ne taip sparčiai, kaip tikėtasi, šios išlaidos vis tiek turėtų būti įtrauktos į biudžetą“, – tikina jis.
M. Majauskas pažymi, kad prognozuojama infliacija yra keliskart mažesnė nei numatomas atlyginimų kėlimas, todėl nerimauti, kad dėl infliacijos algų padidėjimas nebus juntamas, nereikėtų.
„Suprantam, kad augant infliacijai pajamos į rankas turi augti kartais greičiau, nei auga infliacija. Lietuvos bankas ateinantiems metams prognozuoja vidutinį kainų augimą 2,6 proc., o atlyginimų (...) mes planuojame apie 8 proc. – taigi kartais didesnį, nei vidutiniškai auga kainos“, – pažymėjo M. Majauskas.
Laisvės partijos frakcijos narys Vytautas Mitalas taip pat neabejoja biudžeto pajamų ir išlaidų tikslumu. Jo teigimu, gąsdinimams, kad biudžetas suplanuotas netiksliai, visai nėra pagrindo.
„Biudžetas planuojamas atsižvelgiant į projekcijas – kiek mokesčių surinksime, kokia bus šalies ekonomikos būklė ir panašiai. Visi rodikliai rodo, kad Lietuva yra gerame kelyje, jos ekonomika per šiuos metus sugebėjo atsitiesti tokiu greičiu ir taip kompensuoti gana didelį biudžeto deficitą, kad yra visos prielaidos galvoti ir planuoti, jog kitų metų biudžeto pajamos suplanuotos adekvačiai ir tiksliai“, – sakė V. Mitalas.
A. Sysas: reikia ne skolintis ar prognozuoti, o keisti mokesčių sistemą
Visgi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sutiko, kad tiek dabartinius finansinius įsipareigojimus, tiek ateinančių metų išlaidas planuoti padengti tik skolintomis ir žadamo ekonomikos augimo prognozuojamomis lėšomis nepakanka.
„Vien iš augimo pasiekti visų įsipareigojimų, pažadų, kolektyvinėse sutartyse numatytų rodiklių neišeina. Yra numatyta 1,3 mlrd. eurų skolintis. Kadangi skolintis dabar yra lengva ir Europos Komisija leido padidinti skolinimąsi ir nesilaikyti Mastrichto reikalavimų, tai taip ir daroma“, – Eltai atskleidė socialdemokratų lyderis.
A. Sysas tikina, kad naudodamiesi galimybe skolintis didesnes sumas valdantieji tik atideda mokestines reformas, kurios padėtų subalansuoti šalies mokesčių sistemą ir garantuoti daugiau pajamų į biudžetą.
„Kalbos apie tai, kad subalansuosim, peržiūrėsim mokesčius taip ir lieka tuščia kalba. Apie papildomus mokesčius daug pajamų gaunantiems absoliučiai nekalbama. Visiems aišku, kad jų pajamos pastoviai didėja ir ta atskirtis, kuri yra, taip ir išlieka“, – įvardija politikas.
Kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.
Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.
Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“).
Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.
Antradienį Seimas po pateikimo biudžeto projektui pritarė. Pirmasis jo svarstymas vyks lapkričio 25 d., antrasis – gruodžio 9 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...