- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų – šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus Molėtų ir Utenos rajonuose.
Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.
„Naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 43,7 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais. Bendra šie žemės sklypai užima 294 tūkst. hektaro (ha) plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 24 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 4 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 6 procentais“, – sako Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Iš viso Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą.
Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. ha apleistos žemės. Kaip ir pernai, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,3 tūkst. sklypų su 2 tūkst. ha apleistos žemės) ir Utenos (2,5 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleisto žemės), taip pat Zarasų (25 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha apleisto žemės), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.
Kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Zarasų rajone ir Druskininkų savivaldybėje (po 3,8 proc.), Molėtų rajone (3,2 proc.).
Apleistų žemės ūkio naudmenų nenustatyta Alytaus ir Palangos miestuose. Vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį, yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje.
REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. – mokesčio tarifas.
Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. Jie perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.
Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...