„Neapsimetame dirbtinai, kad uždraudžiame kažką, bet taikome kontrolės mechanizmus, (...) patvirtinimą, kad eksportuojama iš Lietuvos užtikrinant, jog šios prekės nepasiektų Rusijos. Turime ne vieną kontrolės mechanizmą, kurį galima taikyti – nuo mūsų diplomatų iki muitinės tarnautojų“, – penktadienį susitikime su konservatorių frakcija Seime sakė L. Savickas.

„Turime įvairiausių institucijų, kurios galėtų patikrinti. Taip pat gauname ir papildomos informacijos iš mūsų strateginių partnerių ir pačios Ukrainos“, – pridūrė ministras.

Pasak L. Savicko, buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus, nes eksportuotojams jį lengva apeiti per kaimynines šalis, pavyzdžiui, prekes skraidinti per Varšuvą.

Anot jo, dabar siūlomas reguliavimas padės sankcijas įgyvendinti efektyviau ir „su mažesne žala ekonomikai“.

„Esminis sprendimas yra neapsimesti, kad galime uždrausti, ko negalime uždrausti, bet kontroliuoti tai, ką galima kontroliuoti. Akivaizdu, kad šiandien tikriausiai visi sutariame, kad prekę, kurios negalima eksportuoti oru iš Lietuvos, galima eksportuoti iš Varšuvos oro uosto“, – sakė ministras.

Esminis sprendimas yra neapsimesti, kad galime uždrausti, ko negalime uždrausti, bet kontroliuoti tai, ką galima kontroliuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo toliau drausti tokį eksportą sausumos transportu, tačiau leisti skraidinti lėktuvais laikantis europinių reglamentų, įpareigoti į eksportuotojų sutartis su pirkėjais įtraukti draudimą prekes reeksportuoti į Rusiją ar kitas trečiąsias valstybes.

Taip pat norima įtvirtinti, jog nustačius sankcijų pažeidimą prekyba būtų uždrausta tik pažeidėjai, o ne visoms įmonėms.

„Siūlome sprendimą, kad Lietuva gali atsekti ir tikslingiau taikyti griežčiausias priemones. Ir nebausti visų Lietuvos aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių, jei jų prekės nepasiekia Rusijos rinkos“, – akcentavo L. Savickas.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė klausė, kaip konkrečiai Vyriausybė eksportą uždraustų.

Ji neatmetė iššūkių, su kuriais gali susidurti institucijos, siekiant atsekti prekių judėjimo grandinę, kai jų pirminė eksporto kryptis yra Izraelis ar kitos Lietuvos patikimos partnerės, taip pat BRICS bloko, kuriai, be Rusijos, priklauso Brazilija, Kinija, Indija bei Pietų Afrikos Respublika, valstybės.

„Kad nebūtų taip, kad išsiunčiau į šalį, kuri galbūt yra puiki šalis, bet paskui man nebeįdomu, kad mano tiekiama aukštos pridėtinės vertės produkcija atsiranda ten, kur neturėtų atsirasti“, – frakcijos posėdyje sakė I. Šimonytė.

„Jei tai veiktų kaip tam tikras licencijavimas, tada grėsmė, kad tavo prekės atsiras ten, kur jų nenorime matyti, veiktų kaip labai gera preventyvi priemonė. Bet jei tai yra tiesiog pažadas, kad tikrai to nedarau, kokiu būdu atrodytų uždraudimas eksportuoti, jei kažkas atsitiktų“, – kalbėjo ji.

Pakeitus eksporto kontrolės tvarką verslas taip pat privalėtų muitinei raštiškai patvirtinti, kad pranešė prekių gavėjams apie galimą fizinį eksporto patikrinimą, o ministerija būtų įpareigota iki liepos 1 dienos įvertinti įmonių pateiktą informaciją ir nustatyti, ar tam tikras prekes reikėtų licencijuoti.

L. Savickas pabrėžė, jog licencijavimo tvarka dar labiau sustiprintų prekių kontrolę, be to, įmonės turės raštiškai įsipareigoti, kad jų prekės nepasieks Rusijos rinkos.

„Matome, kad kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse nėra vykdoma taip plačiai, kad visas absoliučiai toks prekių ir kodų sąrašas kaip dabar yra licencijuojamas, bet įvardijamos konkrečios prekės su tam tikrais kvalifikaciniais pajėgumais, kurie reikalingi“, – kalbėjo ministras.

L. Savickas taip pat akcentavo, kad Lietuva yra pirmoji valstybė visoje Europos Sąjungoje, apribojusi dvejopų prekių eksportą oru. Jis pabrėžė, kad sankcijų politika turi būti koordinuojama ES lygiu, kuriama kartu su regioniniais partneriais.

„Jei sukuriame tokią priemonę, kuri taikoma vienašališkai ir šios prekės toliau oro uostais iš kaimyninių valstybių skrenda ten, kur gali skristi, neturime jokios efektyvios priemonės. Dėl to tikslinga ir prasminga derintis su mūsų partneriais ir priimti bendrus ES sprendimus, kurie iš tikrųjų turėtų platų efektą“, – teigė ministras.

Konservatorius Žygimantas Povilionis pastebėjo, kad būdama Rusijos ir Baltarusijos kaimyne, per kurią į priešiškas šalis produkciją veža Vakarų Europos šalys, Lietuva „neturėtų bijoti lyderystės“ labiau ribojant rizikingų prekių eksportą.

„Labai dažnai mūsų sankcijos ar prieš Baltarusiją, ar prieš trąšas, ar dėl Rusijos piliečių, būna griežtesnės, jei ten kažkur esančių Vakarų, kurie vis tiek per mus tas prekes veža. Todėl natūralu, kad norime apsaugoti savo prestižą, įvaizdį“, – sakė parlamentaras.

L. Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog eksporto ribojimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų Rusijai.

Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.

Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.