Nors Pakruojo dvare gaminamas autentiškas alus, jame taip pat galima paragauti ir įsigyti vienuolikos skirtingų spiritinių gėrimų. Dažnas lankytojas pramogos pakelti stipresnio gėrimo taurelę neatsisako.

„Kai kurias žoleles auginame patys, medus yra iš apylinkių. Ne tik labai lokalus, bet tuo pačiu ir labai kokybiškas bei lietuviškas produktas“, – teigė Pakruojo dvaro spirito varyklos direktorius Šarūnas Karalius.

Anot Š. Karaliaus, gaminti alkoholį ne taip paprasta: reikia ieškoti ne tik įkvėpimo receptams, bet ir atitikti daugybę valstybės numatytų kriterijų.

„Procesas yra sudėtingas, pirmiausia dėl sudėtingo reguliavimo, nes norint gaminti alkoholinius gėrimus. Yra nemažai reglamentų, atkeliaujančių iš skirtingų ministerijų: Žemės ūkio, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų, tad popierinio darbo tikrai yra nemažai“, – aiškino Š. Karalius.

Nėra jokių patikrų pakrūmiuose verdamai naminukei. Pasitikime liaudies pakrūmių meistrais.

Gali būti, kad panašių vietų Lietuvoje atsiras ir daugiau. Pernai gruodį Seimas per pateikimą pritarė pataisoms, kuriomis siūloma leisti kaimo turizmo sodybas turintiems ūkininkams gaminti ir pardavinėti naminę degtinę bei kitus tradicinius, nestipresnius nei 65 laipsniai, alkoholinius gėrimus.

„Nėra jokių patikrų pakrūmiuose verdamam gėrimui, vadinamam naminuke. Į nelegalią rinką pakliūva produktas, kurio niekas netikrina. Pasitikime liaudies pakrūmių meistrais“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Virti naminę degtinę galėtų tik ūkininkai, sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai ir tik registruotuose ūkiuose. Dėl galimybės legalizuoti naminę degtinę vyriausybė Žemės ūkio ministerijos paprašė pateikti išvadas.

„Mes pirmiausia manome, kad mažėtų šešėlis, mažėtų nelegalaus alkoholio kontrabandos mastai ir tuo pačiu nelegali prekyba“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Utenos apskrities VPK nuotr.

Anot ministerijos, legalizavus naminę degtinę valstybė į biudžetą surinktų daugiau mokesčių, ūkiai pritrauktų daugiau turistų, šalyje būtų perdirbamas rugių, uogų ir medaus perteklius, būtų sukuriama daugiau darbo vietų.

Ekonomistai sako, kad tų, kurie šiuo metu nelegaliai varo degtinę, tokie įstatymo pakeitimai iš šešėlio neištemps.

„Praeitais metais virš 130 asmenų buvo nubausta už degtinės gaminimą šešėlyje. Tie, kurie ten yra, jie ten ir lieka, nes tikrai neįsisteigs ūkių ar kaimo turizmo vietų, kur galėtų legaliai virti degtinę“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Anot ministerijos, šešėlis sumažės rinkoje atsiradus daugiau pasiūlos, nors pripažįsta, kad ūkininkų gaminama degtinė greičiausiai bus daug brangesnė nei nelegaliai pilstoma.

Pataisas teikiantys parlamentarai sako, kad legalizavus naminės degtinės gamybą ir pardavimą ūkiuose, pažeidėjai būtų baudžiami griežčiau. 

„Neturėkime minties, kad legalizuosime ir lygiagrečiai toleruosime tai, kas dabar vyksta nelegaliai pakrūmėse“, – sakė E. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tokia kaip liga Seime – kiekvieną kadenciją atnešti tą projektą. Neatsimenu tokios, kad nebūtų jis buvęs atneštas“, – šypsojosi Seimo narys Aurelijus Veryga.

Įstatymų projekte numatyta, kad ūkininkai turėtų pasirašyti sutartį su laboratorijomis, užtikrinti savo gaminamų produktų saugą bei kokybę. Taip pat būtų ribojamas per metus pagaminamo alkoholio kiekis.

Tas tūkstantis litrų yra labai nedidelis kiekis ir nedidelės pinigų sumos, kurių tiesiog neapsimokės prižiūrėti.

„Čia būtų latviška, austriška, vokiška sistema, kai būtų privaloma kontrolė ir būtų galima gaminti naminį gėrimą ribotais kiekiais – iki tūkstančio litrų“, – teigė E. Gentvilas.

„Vargu ar apskaita, priežiūra bus vykdoma. Supraskime, tas tūkstantis litrų yra labai nedidelis kiekis ir nedidelės pinigų sumos, kurių tiesiog neapsimokės prižiūrėti“, – aiškino M. Dubnikovas.

Nors įstatymo teikimo stadijoje už pataisas pernai pasisakė dauguma Seimo narių, yra manančių, kad jos apskritai nedera su alkoholio kontrolės įstatymo tikslu.

„Šitas projektas didintų prieinamumą. To neneigia ir Žemės ūkio ministerija, nes atsirastų daugiau vietų, kur alkoholinius gėrimus galima įsigyti, kad ir kaip tą bepavadintų: degustacijomis, pristatymais, bet tai yra tiesiog vartojimas“, – dėstė A. Veryga.

„Mes prieinamumo tikrai nedidiname dėl to, kad ūkio subjektai, kurie gamins alkoholį galės prekiauti tik savo valdoje, savo registruotuose pastatuose. Alkoholis nėra išvežamas ir kažkur prekiaujamas, todėl neturėtų skatinti prieinamumo ir didinti pasiekiamumą“, – sakė žemės ūkio viceministras.

Daugiau naudos ar žalos duotų naminės degtinės legalizavimas vieningai negali pasakyti ir patys gyventojai. 

Žemės ūkio ministerija siūlo, kad svarstomi pakeitimai įsigaliotų ne nuo liepos, bet nuo lapkričio 1 d. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, po to dėl pataisų apsispręs Seimas. 

Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus natūralios fermentacijos iki aštuoniolikos laipsnių stiprumo alkoholinius gėrimus, savo ar šeimos poreikiams.