Seimo komisijoje opozicija Taivano investicijas aptarė be kvorumo – valdantieji nedalyvavo

Seimo Antikorupcijos komisijos nariai trečiadienį Taivano investicijas Lietuvoje aptarė be kvorumo – nepasitikėjimą komisijos vadovu Algirdu Stončaičiu anksčiau pareiškę valdantieji posėdyje nedalyvavo.

„Panašu, kad valdantieji nesilankys posėdžiuose, galbūt mums reikia kreiptis į valdančiuosius paraginant nesabotuoti posėdžių ir bendradarbiauti su tarnybomis, nes turbūt STT nenustos rašyti iki kovo mėnesio antikorupcinių vertinimų“, – sakė opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Komisijai pirmininkaujantis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas A. Stončaitis tvirtino, kad kreipsis į valdančiuosius dėl dalyvavimo posėdžiuose iki balsavimo dėl nepasitikėjimo juo salėje.

„Savo nuomonę jie yra išreiškę, yra nustatytos procedūros kreiptis į Seimą, visa tai bus užtikrinta, o tuo laikotarpiu darbus reikėtų dirbti, bandysim kreiptis, kad dalyvautų, be abejo, jų fizinis pranašumas, kaip jie nori, taip elgiasi“, – kalbėjo A. Stončaitis.

„Iki kovo 10-osios komisija bus paralyžiuota, formaliai mes net negalime kviesti jokių pašnekovų išklausyti kokias nors analizes ir panašiai“, – atkreipė dėmesį socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos komisija opozicijos atstovams nedalyvaujant dėl naujienų portalo „15min“ paskelbtų aplinkybių, susijusių su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo A. Stončaičiui dirbant Vyriausybės kancleriu, pareiškė jam nepasitikėjimą. Galutinį sprendimą dėl Seimo pareigūno atstatydinimo pareiškus nepasitikėjimą priima Seimas.

Nedalyvaus iki pavasario sesijos

Trečiadienį nuotoliniame Antikorupcijos komisijos posėdyje nedalyvavo liberalas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Bronius Matelis, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Lingė, Andrius Vyšniauskas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Pastarieji du Seimo nariai išvykę į komandiruotę Indijoje.

Iki kovo 10-osios komisija bus paralyžiuota, formaliai mes net negalime kviesti jokių pašnekovų išklausyti kokias nors analizes ir panašiai.

J. Razma patvirtino, kad valdantieji yra sutarę nedalyvauti Antikorupcijos komisijos posėdyje, kol nebus išspręstas nepasitikėjimo jos pirmininku klausimas, tai yra iki kovo 10-osios, kai prasidės Seimo pavasario sesija, arba kol šis nenusišalins nuo pirmininkavimo komisijos posėdžiams.

„Iš tikrųjų yra bendras toks sprendimas pasitarus ir žinant, kad posėdžiui pirmininkautų komisijos pirmininkas, kuriam esame išreiškę nepasitikėjimą. Iš moralinės pozicijos žiūrint taip lyg niekur nieko dirbti pirmininkaujant asmeniui, kuriam pareiškėme nepasitikėjimą, būtų nei šis, nei tas“, – trečiadienį BNS sakė konservatorius.

„Suprantame, kad formaliai jis (A. Stončaitis – BNS) tebeturi komisijos pirmininko pareigas, kol Seimas nepadarė galutinio sprendimo, bet yra ir moralinė pusė“, – pridūrė Seimo narys.

J. Razma pripažino, kad septynių iš 12 komisijos narių nedalyvavimas posėdžiuose paralyžiuos jos darbą.

„Taip, nebėra kvorumo. Bet nematau tokių degančių klausimų, kur sakytume, kad koks nors jų nukėlimas į kovo pradžią ką nors lemtų. Jeigu atsirastų tokių klausimų, jog būtinas greitas Antikorupcijos komisijos reagavimas, mes galėtume savo poziciją persvarstyti“, – teigė jis.

Seimo narys tvirtino, kad papildoma priežastis nedalyvauti Antikorupcijos komisijos darbe – noras ją įtraukti į politikavimą vykstant savivaldos rinkimų kampanijai.

„Šiandien tokio tuščio politikavimo atvejį ir galėjome stebėti, kai nepasivarginta išjungti transliacijos ir visuomenei sudarytas įspūdis, kad vyksta oficialus Antikorupcijos komisijos posėdis“, – sakė J. Razma.

„Manau, kad rinkimų kampanijos laikotarpiu geriau nenaudoti Antikorupcijos komisijos kaip tam tikro politikavimo įrankio ir nežaisti politinių žaidimų“, – pridūrė jis.

Teisėsauga vertina

Opozicija praėjusią savaitę paskelbė norinti tyrimo dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Tokį pareikšimą opozicinės frakcijos paskelbė reaguodamos į naujienų portalo „TV3“ paskelbtą informaciją apie valdančiųjų gautą paramą iš įmonių, sulaukusių Taivano investicijų, atstovų.

Šį klausimą opozicija ketino svarstyti trečiadienį Antikorupcijos komisijos posėdyje, tačiau valdantieji jos nariai informavo nedalyvausiantys, nes yra pareiškę nepasitikėjimą pirmininku.

Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša patvirtino, jog prokuratūra dėl minėtų aplinkybių gavo opozicinių demokratų frakcijos seniūno Luko Savicko kreipimąsi ir jį perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„Esame gavę L. Savicko prašymą įvertinti, ar šiuose įvykiuose nėra galimai nusikalstamos veikos požymių. Sprendimą esame pavedę priimti STT, per savaitę-dvi, matyt, tas vertinimas turės būti pateiktas“, – sakė M. Jovaiša.

STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė sakė būsimojo sprendimo komentuoti negalinti, kadangi klausimas perduotas tarnybai, tačiau atkreipė dėmesį, kad „situacija gali būti sudėtinga teisine prasme tuo požiūriu, kad reikšminga dalis sprendimų, panašu, kad buvo priimta už Lietuvos ribų pačių investuotojų“.

„Tai labai preliminarus vertinimas, į šiuos procesus kištis mes neturime teisinių svertų ir tai išeina už STT kompetencijos ribų“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Sudomino Taivano investicijos ir parama I. Šimonytei

Darbo partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai praėjusią savaitę paskelbė rengsiantys klausimus dėl Taivano investicijų ryšių su valdančiaisiais ir spręsiantys dėl laikinosios komisijos sudarymo.

Praėjusią savaitę trys Lietuvos įmonės – „Teltonika“, „SoliTek“ ir „Oxipit“ – pasirašė sutartis su Taivano atstovais dėl finansavimo bendriems projektams. Taivaniečiai investuoja 10 mln. eurų į aukštųjų technologijų grupę „Teltonika“, 3,5 mln. eurų į biotechnologijų startuolį „Oxipit“, 8 mln. eurų skolina saulės modulius gaminančiai „Solitek“.

Jeigu jie atidžiai pažiūrėtų, kas nukentėjo nuo pablogėjusių santykių su Kinija, turbūt irgi rastų nemažai buvusios kandidatės į prezidentes rėmėjų.

Pasak tv3.lt publikacijos, startuolio „Oxipet“ akcininkai 2019-aisiais premjerės Ingridos Šimonytės prezidentinei rinkimų kampanijai pervedė beveik 18 tūkst. eurų, tik tuo metu jie dar nebuvo „Oxipit“ akcininkais, jais tapo 2021-aisiais.

J. Razmos teigimu, J. Šimonytei ir konservatoriams metami įtarimai neturi jokio pagrindo.

„Tai, ką jie siūlo dėl Taivano investicijų, čia net keliais būdais bando šitą klausimą užaštrinti, manau, kad tos iniciatyvos tikrai neturi jokio rimto pagrindo. Jeigu jie atidžiai pažiūrėtų, kas nukentėjo nuo pablogėjusių santykių su Kinija, turbūt irgi rastų nemažai buvusios kandidatės į prezidentes rėmėjų“, – BNS sakė parlamentaras.

Opozicijos iniciatyvą dėl laikinosios tyrimo komisijos jis vadino keista.

Pasak J. Razmos, ji „gali komplikuoti tolesnes Taivano investicijas, kai jos tampa mūsų vidinės politinės virtuvės dalyku“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pastabus

pastabus portretas
jeigu būtų daug vyrų ir viena boba būtų politiškai nekorektiška

neabejojančiam

neabejojančiam portretas
jeigu prezidentas tai pamatys jam bus kaip Paksui

to juk

to juk portretas
ir ne tik verslininkams bet ir visiems tiems kurie tikėjosi laisvesnės prekybos bambaliais
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių