- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kainos už šildymą sausį pranoko gruodžio sumas, kurios irgi privertė kilstelėti antakį. O ir įsiskolinusių už šildymą sąrašas tik auga. Ko tikėtis kitais mėnesiais ir kokią gerą naujieną turi šilumininkai, domėjosi LNK.
„Gerą žinią atsiuntė ponas Dievas. Sausis buvo gerokai šiltesnis negu gruodis, tai tas lėmė 15 proc. mažesnį šilumos suvartojimą. Tai atsispindės šildymo sąskaitose. Tačiau pati šilumos kaina šiek tiek didėjo vidutiniškai Lietuvoje apie 13 proc., lyginant gruodį ir sausį, o Vilniuje apie 15 proc. Sumuojant klimatinį faktorių ir šilumos kainos faktorių, šildymo sąskaita bus beveik tokia pati, kaip ir gruodį, tad nėra ko stebėtis“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad šildymo sąskaitos, lyginant su praėjusiais metais, gerokai išaugo.
„Nepalyginamai didesnės negu praėjusiais metais, bet čia tik Vilniuje ir dar keliuose miesteliuose, kurie daugiausia degina dujas. O ten, kur dominuoja biokuras, šilumos kainos augimas yra nuo nulio iki keliasdešimt proc., t. y. daug mažesnis nei dujiniuose miestuose“, – teigė V. Lukoševičius.
„Iš didžiųjų miestų, žinoma, Vilnius yra pats brangiausias, stabiliai brangiausias šią žiemą, todėl ir tas skirtumas gana didelis. Kituose miestuose augo keliasdešimt proc., o Vilniuje vos ne 200 proc., na, kažkur 150 proc. Stabiliai žemiausios šilumos kainos yra tuose miestuose, kur pilnai dominuoja biokuras, kur padarytos racionalios, neišpūstos investicijos – Mažeikiai, Utena, iš didžiųjų miestų – Kaunas, Panevėžys ir pan. Šitie miestai yra žemiausių kainų miestai“, – aiškino pašnekovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
V. Lukoševičius prognozavo, kokia šildymo kainų situacija bus ateityje.
„Vasaris, aišku, priklausys nuo klimato sąlygų. Kol kas jis švelnus, tai tas labai teigiamai paveiks šildymo sąskaitas. Kaip bus iki mėnesio galo, sunku pasakyti, bet jau nuo kovo mėnesio tikrai pradės šilumos kainos kristi, tada mes jau tikrai galėsime lengviau atsikvėpti, nes, žinoma, ir šilumos suvartojamas bus nepalyginamai mažesnis negu sausį ar vasarį“, – šnekėjo jis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas patarė, kaip gyventojams sutaupyti.
„Statistika rodo, kad šildymo kainos atskiruose pastatuose su tomis pačiomis kainomis tą patį mėnesį skiriasi iki šešių, aštuonių, kartais net dešimties kartų. Vis dėlto pačiame pastate yra dideli rezervai. Jeigu pastatas renovuotinas ir yra potencialas sutaupyti, tai vienintelis realus ir greitas sprendimas yra pradėti pastato renovaciją – ar mažąją, ar didelę. Reikėtų energetinio audito, kuris pasakytų, kur prarandama ta šiluma. Tada šildymas paprastai tampa ne tik ekonomiškas, bet ir kokybiškas – visos patalpos šildomos vienodai“, – tikino V. Lukoševičius.
Gerą žinią atsiuntė ponas Dievas. Sausis buvo gerokai šiltesnis negu gruodis, tai tas lėmė 15 proc. mažesnį šilumos suvartojimą.
Esą dalis gyventojų už padidėjusias šildymo sąskaitas neišgali susimokėti.
„Pačios šilumos kainos ir atitinkamai sąskaitos iš metų į metus skiriasi labai stipriai – iki dviejų kartų, bet tas vėluojančių atsiskaityti vartotojų skaičius daugiau mažiau stabilus, t. y. apie 10–12 proc. šilumos vartotojų pastoviai vėluoja daugiau negu 30 dienų su atsiskaitymais. Manau, kad šiemet tas skaičius bus šiek tiek didesnis, gal 15 proc., bet tai irgi yra drausmingumo, pareigingumo klausimas. Tą statistiką mes matome iš metų į metus“, – kalbėjo jis.
„Per visą Lietuvos šilumos tiekimo sektorių paskutiniais keleriais metais mes turime 20–30 mln. eurų vėluojančių atsiskaitymų, kai apyvarta yra 300–400 mln. eurų. Tai nėra toks didelis procentas, tikrai ne čia didžiausia problema. Tie vartotojai susimoka po kelių mėnesių, kai kurie kreipiasi dėl atidėjimų, įmonės labai palankiai žiūri į tokius susitarimus. Tokie vartotojai anksčiau ar vėliau atsiskaito. Didesnė problema yra socialiniai būstai, savivaldybių būstai, kur gyvena atitinkamas kontingentas, ten tiesiog neįmanoma išsireikalauti skolų“, – pasakojo V. Lukoševičius.
Freepik.com nuotr.
Kad mes kitą žiemą vėl nekalbėtume apie tuos pačius dalykus, reikia kuo skubiau atsisakyti gamtinių dujų.
Apibūdinti dabartinei situacijai kuriami ir nauji terminai, pavyzdžiui, šiluminis skurdas.
„Yra įvairūs apibrėžimai – energetinis, šiluminis skurdas. Kaip tik PVM kompensacija, apie kurią mes kalbame, yra orientuota į tą vartotojų kategoriją, kurie sunkiai susimoka. Mes turime socialinę paramą arba kompensacijas už šildymą karštą vandenį, kurios veikia neblogai jau daug metų. Šiais metais jos yra išplėstos. Jeigu žmonės tikrai jaučia didelį nepriteklių dėl to, kad reikia susimokėti už šildymą, gali kreiptis dėl kompensacijos“, – tikino pašnekovas.
Į nulinį PVM tarifą šildymui V. Lukoševičius žiūrėjo teigiamai.
„Žinoma, tie keliolika eurų vieniems dideli pinigai, o kitiems maži, bet tiesiog tai yra greičiausiai įgyvendinama priemonė, kuri gali padėti tiems žmonėms, kurie nepatenka į socialiai remtinų kategoriją. Tai nėra žeminanti procedūra, tiesiog pamažins šildymo sąskaitas ir kartu su kitais palengvins atsiskaitymus už šildymą“, – tvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
„Kad mes kitą žiemą vėl nekalbėtume apie tuos pačius dalykus, reikia kuo skubiau atsisakyti gamtinių dujų, pereiti prie vietinio biokuro ir tą vietinį kurą šiek tiek pareglamentuoti, kad tai nebūtų tik pelno siekianti veikla“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...