Siūlo įvesti nekilnojamojo turto mokestį: kai kuriems gyventojams tektų pakloti iki tūkstančio eurų

  • Teksto dydis:

Būsto kainoms esant rekordinėse aukštumose, Lietuvos bankas siūlo įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Jį tektų mokėti gyventojams, turintiems ne pirmą būstą. Premjerė sako, kad toks mokestis didintų savivaldybių pajamas, praneša Info diena.

Mokestis be išimčių

Neprognozuojamai greitai augančios nekilnojamojo turto kainos ir menkstančios galimybės įsigyti būstą. Tokias tendencijas fiksuoja Lietuvos bankas. Siekiant tai suvaldyti, siūloma įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

„Kai mes sakome, kad tai yra visuotinis, jis be abejo, yra taikomas visam be išimčių turtui. Bet kartu ir socialiai orientuotas – tai nereiškia, kad visas turtas yra apmokestinamas vienodai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Mokestį tektų mokėti priklausomai nuo būsto vertės. Turintys prabangius būstus didmiesčiuose mokėtų nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Taip esą paskatintų žmones būsto nelaikyti nenaudojamo, o investuoti.

„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti iki keliasdešimties eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis, galbūt net visai neapmokestinamas“, – aiškino G. Šimkus.

Pirmiausia tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas.

Surinktos pajamos iš mokesčių keliautų į savivaldybių biudžetus. Premjerė mano, kad diskusijos dėl tokio mokesčio įvedimo turėtų prasidėti kitų metų pavasarį.

„Pirmiausia tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o su bet kokiu turtu atsiranda ir infrastruktūros poreikis. Tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda, yra reikalingos gatvės, reikalingos paslaugos, kita infrastruktūra“, – komentavo Ingrida Šimonytė.

Vystytojai tikina, kad su visuotiniu mokesčiu ir kainos ne taip sparčiai kiltų kaip dabar. Vis dėlto norėtų, kad mokestis būtų taikomas ne tik gyventojams, bet ir pačiai valstybei.

„Mes manome, kad mokestis turėtų būti visuotinis. Jį turėtų mokėti ir valstybės, ir savivaldybės įmonės. Tokiu atveju būtų skatinamas efektyvus turto valdymas. Jie apsiskaitytų, kiek jie to turto turi, kiek jiems kainuoja, kiek jiems reikia prašyti dotacijų ir subsidijų to turto išlaikymui“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Svarsto ir apie kitus mokesčius

Centrinio Europos banko duomenys rodo, kad Lietuvos būstų vertė yra pervertinta, todėl rinkai žūtbūt reikia atvėsti. Nuo kitų metų ketinama didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui. Negana to, pučiantis nekilnojamojo turto burbului, Seimas vis dar nesutaria, kokį mokestį taikyti už valstybinės žemės paskirties keitimą.

„Faktiškai vartotojai su šiuo įstatymo projektu nėra susipažinę“, – tikino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Natūralu, kad turės iškilti dabartinio produkto kaina. Mieste projektai tikrai pabrangs.

Dėl to jau antrą kartą nukeltas balsavimas Seime. Valdantieji įsitikinę, kad pirmiausia siekiama apmokestinti stambius verslininkus, o ne būsto pirkėjus.

„Nekilnojamojo turto vystytojai išsinuomojo valstybinę žemę auginti burokams, bet vėliau pakeičia paskirtį ir stato didelius nekilnojamojo turto projektus, juos vysto. Pakeitę paskirtį jie uždirba milžiniškus pinigus. Pinigus, kurie turėtų priklausyti mokesčių mokėtojams“, – šnekėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Nors sutinkama, kad už valstybinės žemės paskirties pakeitimą mokėti reikia, koks poveikis vartotojui, neaišku.

„Visada galutinis mokėtojas yra vartotojas. Jis turi suprasti, kad jeigu bus priimti mokesčiai, investuotojas juos visada įskaičiuos į sąnaudas“, – tvirtino A. Butkevičius.

Tam antrina nekilnojamojo turto bendrovės. Mokesčių našta kris ne jiems, o būsto pirkėjui. Sulėtėjusi logistikos grandinė kelia žaliavų kainas. Be kita ko, trūksta darbo jėgos. Manoma, kad už vidutinės klasės butą gali tekti pakloti ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų daugiau.

„Žemės vertė projekte sudaro nuo 15 iki 20 proc. Verslas įprastai neveikia tokiomis pelningumo maržomis vystymo versle dabartinėje konkurencinėje aplinkoje. Natūralu, kad turės iškilti dabartinio produkto kaina. Mieste projektai tikrai pabrangs“, – sakė M. Statulevičius.

Jei pataisoms bus pritarta, jos įsigalios nuo kitų metų pavasario.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

gyventojas,vietinis

gyventojas,vietinis portretas
Palaukit dar. Dar galima ivesti mokescius uz ora, uz lietu. Kaip tame multi ...

Kaunas

Kaunas portretas
Mokesciai, mokesciai, uzdirbdami atlyginima susimokam 35%, pirkdami dar susimokam 21%, statydami nama, ar remontuodami buta irgi mokam - kas cia per prabanga, juk tai butinybe..? Susirupino, kad brangsta nekilnojamas turtas, jus geriau ziurekit, kas darosi su maistu ir butinosiomis paslaugomis!!! Milijonierius reikia pazaboti mokesciais, imones moka po 15% cia normalu?

IR VEL TAS PATS

IR VEL TAS PATS portretas
Bus mišios.Bet atlyginimai juk auga tai visiems.Žmonės turi pinigų,ir skuba dabar išlesiti.Įdomu visus Lietuvius sustačius į eile ir liepti išeiti kurie gyvena vidutiniškai,ties riba,ir žemiau ribos.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių