- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nevyriausybinės organizacijos Jungtinių Tautų komitetui skundžiasi, kad Lietuvoje pažanga su žmogaus teisėmis labai kukli. Pagrindinės problemos vis tos pačios – skurdas, žmonių su negalia atskirtis, prastas ŽIV valdymas ir menkas progresas seksualinių mažumų srityje. Su skurdo rizika 2021-aisiais susidūrė kas penktas Lietuvos gyventojas ir šis rodiklis reikšmingai nesikeičia jau ne vienus metus. Plačiau šia tema – LNK pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.
– Kodėl nesugebame pažaboti skurdo?
– Skurdas nėra paprasta ir greitai išsprendžiama problema. Yra labai sudėtingi ir nelengvi sprendimai. Jie nepasirodo labai greitai, net jeigu sugalvojame, kaip spręsti.
– Tačiau, jei kažko imamasi, jis turėtų bent kažkiek mažėti.
Ką investuojame – tą ir turime.
– Taip. Tačiau daugelį metų apie tai išvis nebuvo kalbama. Buvo kalbama vien apie tai, kad mes auginame ekonomiką ir ji savaime išspręs visas kitas problemas. Dabar labai aiškiai pamatėme, kad, nepaisant to, kad ekonomika kyla ir per 30 metų Lietuva padarė milžinišką proveržį, deja, socialinėje srityje tokio proveržio nebuvo. Yra du labai svarbūs blokai, kuriuos būtina plėtoti, kad skurdas mažėtų. Reikia rūpintis žmonių pajamomis, t. y. mažiausiai uždirbančių arba negalinčių dirbti – senatvės pensija, negalia – išmokomis, padėti bedarbiams, laikinai atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje, ir pasirūpinti paslaugomis, kurios labai svarbios. Šioje ataskaitoje ypač buvo akcentuoti žmonės su negalia ir jų artimieji. Jeigu šeimoje yra žmogus su negalia ir artimasis turi rūpintis, dažniausiai tai yra moteris, jos nedirba tuo metu, negauna darbinių pajamų ir kartu programuojama problema į ateitį. Kai žmogus sulauks senatvės, jis irgi nebus užsidirbęs pensijai. Labai svarbu, kad būtų paslaugos, kas nors pasirūpintų žmogumi su negalia, kad šeima galėtų dirbti. Yra pačių įvairiausių būdų, kaip būtų galima tai spręsti, – reikia žymiai daugiau investuoti. Jeigu lygintume save su kitomis ES valstybėmis, mes nuo BVP socialinei apsaugai skiriame du trečdalius to, ką vidutiniškai skiria kitos valstybės. Ką investuojame – tą ir turime.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Net dirbantys ir mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA) gaunantys gyventojai irgi skursta, ypač jeigu turi išlaikytinių. Kokios pagalbos jiems reikia?
– Keletą metų buvo, kad MMA buvo žemesnė už skurdo rizikos ribą. Nuo šių metų, pagal prognozes, situacija turėtų keistis, kad žmogus, dirbantis už MMA, gautų šiek tiek daugiau. Tačiau jeigu šeimoje yra vaikų, išlaikytinių, situacija sunkiai sprendžiasi. Yra įvairių išmokų. Jei žiūrėtume į skirtingus rodiklius, šiuo metu skursta apie 8 proc. dirbančių žmonių, jeigu nebūtų jokių išmokų, skaičius siektų beveik 15 proc. Vadinasi, jau dabar yra pagalba. Šiai grupei dar labai padėtų, jei neapmokestinamas pajamų dydis būtų prilyginamas MMA, tuomet tie žmonės uždirbtų lengviau ir jiems būtų lengviau kvėpuoti.
– Kritikuojamos ir pačios išmokos. Pažymima, kad, jei žmogus gauna tokias išmokas, jis pratiškai pasmerktas skursti.
– Taip, kaip ir vidutinė senatvės pensija arba vidutinė socialinio draudimo išmoka – jos mažesnės nei skurdo rizikos riba. Jeigu žiūrėtume į pačią žemiausią išmoką – socialinę pašalpą, kai žmonės ilgiau nedirba, turi daug susikaupusių problemų, ši išmoka yra keturis kartus mažesnė nei skurdo rizikos riba.
– Ką dėl to daryti?
– Kelti išmokas, didinti finansavimą socialiniai apsaugai. Keletą metų kalbama apie mokesčių reformą. Lyg ir šią sesiją kažkas į Seimą ateis. Reikia tikėtis, kad tai nebus kosmetinės priemonės ir realiai bus galima skirti skurdui mažinti. Tai ši Vyriausybė ir įsipareigojo. Labai svarbu didinti išmokas ir kartu padėti žmonėms. Jei žmogus turi daug įsisenėjusių problemų, antstolių, turi artimųjų, kurių negali palikti namuose, jeigu yra ne tas išsilavinimas, kvalifikacija, gal neturi transporto, – jiems reikia padėti įsidarbinti. Yra regionų, kur labai didelis nedarbo lygis, ir kiek norėtume žmogui padėti, tačiau labai mažai darbo vietų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitais metais bus subalansuotas?2
Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. ...
-
„Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet didėja 2 kartus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,3 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 ce...
-
2024-ųjų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte – 12 proc. daugiau įplaukų
2024 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas (14,6 mln. eurų). ...
-
Lietuvos banko siūlymus dėl gyvybės draudimo platintojų vertins Konkurencijos taryba
Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. ...
-
Elektra Lietuvoje per savaitę pigo 18,5 proc., dujos TTF biržoje brango 6,4 proc.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. ...
-
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą1
Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais...
-
Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?27
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose. ...
-
Siūloma griežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą5
Parlamentarai nusiteikę nuo 2024 metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą. ...
-
Prognozės: visų 2024-ųjų ir pirmojo pusmečio elektros rinkos kaina – 4 kartus mažesnė2
Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: Lietuvos banko siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedr...