- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei žadant milijonus eurų „infliacijos pasekmių švelninimui“, socialdemokratai įspėja, kad Ingridos Šimonytės Ministrų Kabineto pasirinktos priemonės nebus veiksmingos, nes dalis pinigų nukeliaus stambioms verslo įmonėms ir gyventojams, kurių pajamos nėra mažos. Be to, anot socialdemokratų, valstybės biudžeto projekte neatsispindi tam tikros sumos skolintų pinigų.
Parlamentarams svarstant atnaujintą valstybės biudžetą, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ragina valdančiuosius įsiklausyti į opozicijos siūlymus.
„Vyriausybė vis dar laikosi senų tabu: nesileidžia į kalbas dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo būtiniausiems maisto produktams. Jeigu norima, kad mažas pajamas gaunantys žmonės realiai pajustų paramą, reikėtų neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu: vietoj 16 eurų žmogus papildomai gautų apie 60 eurų. Ir užteks žaisti su elektros rinkos liberalizavimu – nereikia versti žmonių rinktis elektros tiekėjo, kai taip kyla elektros kainos. Užteks erzinti ir gąsdinti žmones“, – ragina V. Blinkevičiūtė.
Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė įspėja, kad valdantieji nėra parengę siūlymų, kaip augančias valstybės išlaidas padengti pajamomis.
„Vyriausybės suplanuotos priemonės kainų smūgiui švelninti – ne tik pavėluotos, bet ir per šiurkščios, netaiklios: siūloma elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo schema, kuria nepaisoma pajamų dydžio, taigi „gelbėjami“ ir tie, kurių pajamos nemažos. Net Lietuvos bankas (LB) dėl to priekaištauja, rekomenduoja „taiklinti“ šias priemones. Tai padarius būtų galima daugiau lėšų nukreipti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) koregavimui padengti“, – pažymi R. Budbergytė.
Jos teigimu, Vyriausybės biudžeto projekte nėra parodyta, kaip bus naudojama 600 mln. skolintų lėšų – tai konstatuoja ir Valstybės kontrolė.
Dabartinis valdžios priemonių repertuaras – išmokos ir kitos išmaldos – yra ne tik per didelė našta valstybei, bet ir socialiai neteisingas.
„600 mln. pasiskolintų eurų nėra priskirti konkretiems asignavimų valdytojams. Juos valdžia galės leisti kaip norės, nes tai paliekama Vyriausybės „nuožiūrai“. Kiek ir kam konkrečiai, neaišku. Kodėl jie neįtraukti į asignavimus, jeigu žinomi skolinimosi tikslai? Įtariu, kad dėl to, jog tada žymiai padidėtų deficitas. Kas gali atmesti galimybę, kad tai – savotiškas rezervas, kad valdantieji prieš rinkimus galėtų padaryti įspūdį rinkėjams?“ – klausia R. Budbergytė.
Ji taip pat pažymi, kad nesulaukta jokių mokestinių pasiūlymų. „Būtina visais būdais didinti pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Tai, kas siūloma dabar – tik gaisro gesinimas. Situacija elektros ir dujų rinkose gali dar blogėti, šviesos tunelio gale kol kas nematyti. Apie pagerėjimą galėsime kalbėti tik tada, kai žmonės, visų pirma pažeidžiamiausios visuomenės grupės, galės savo būtiniausias išlaidas padengti pajamomis“, – įsitikinusi R. Budbergytė.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas ragina valdančiuosius įsiklausyti į seną socialdemokratų pasiūlymą, kuriam jau pritaria ir LB.
„NPD konstantos dydį susiejus su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, NPD didėtų automatiškai. Nebereikėtų apgraibomis gesinti kylančių gaisrų: turėtume stabilų mechanizmą, užtikrinantį pajamų pokytį priklausomai nuo besiklostančios ekonominės situacijos. O dabartinis valdžios priemonių repertuaras – išmokos ir kitos išmaldos – yra ne tik per didelė našta valstybei, bet ir socialiai neteisingas“, – įspėja G. Paluckas.
Socialdemokratų seniūnas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos banko pasiūlymą dėl viešojo transporto subsidijavimo.
„Kaimynai jau seniai mėgaujasi nemokamu viešuoju transportu. Kodėl mūsiškiams ši tema vis dar kelia tokį siaubą?“ – stebisi G. Paluckas.
Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje svarstys patikslintą šių metų biudžeto projektą.
Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.
Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...