- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki birželio 18 d. vyksta antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas. Liko tik viena diena iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo pabaigos, o didelė dalis žmonių, deja, kaip studentai, – pasiliko viską paskutinei minutei, praneša LNK.
Tenka laukti valandą ir daugiau, kad gyventojai dar spėtų laiku pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Paskutinei minutei sprendimą atidėjo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tiesa, antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui priartėjus prie pabaigos, gyventojai skundžiasi, kad su kol kas populiariausiu tiekėju „Ignitis“ sutarčių e.būdu pasirašyti negali, nes sistema lūžta.
„Sistema veikia, ji neužstrigusi, tačiau tikrai gali būti, kad kai kuriems klientams reikės atsijungti ir jungtis iš naujo, nes, pvz., neužkrauna tam tikrų dokumentų. Taip nutinka, jei vienu metu prisijungia 20 tūkst. ar daugiau klientų“, – sakė „Ignitis“ ryšių su visuomene vadovas.
Paskambinę nurodytais telefonais, gyventojai raginami nelaukti ir sutartis eiti pasirašyti į Lietuvos pašto skyrius. Bet ir čia, ypač mažesniuose miestuose, formuojasi eilės.
„Per šią savaitę pusantro karto daugiau klientų. Tikrai skaičius didelis, ir dalyje pašto skyrių Mažeikiuose, Telšiuose, Panevėžyje formuojasi klientų eilės, nes didžioji jų dalis nori pasirašyti sutartis“, – apie susidariusią situaciją komentavo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskienė.
Pirmajame elektros rinkos liberalizavimo etape nepriklausomą elektros tiekėją privalėjo pasirinkti maždaug 100 tūkst., o antrajame – septynis kartus daugiau (740 tūkst.) buitinių vartotojų. Tai gyventojai, kurie per metus išnaudoja nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. kilovatvalandžių elektros.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Turime šiokį tokį studentų sindromą – pasilikti viską paskutinei dienai. Tikrai terminas buvo gana ilgas. Visiškai suprantama, kodėl dalis gyventojų to sprendimo galbūt nepriėmė tuo laiku, kai reikėjo. Tikrai neramūs laikai“, – teigė ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.
Per pirmą ir antrą etapą daugiausia – 67,5 proc. – rinkosi visuomeninį elektros tiekėją „Ignitis“. Antroje vietoje – „Perlas energija“, jį pasirinko beveik 16 proc. gyventojų. Trečioje – „Elektrum Lietuva“ – daugiau nei 8,5 proc. Ketvirtoje vietoje – „Enefit“ su beveik 8 proc. Visų kitų nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimas nesiekia nė 1 proc.
Nuo liepos 1 d. visuomeninis tiekimas Lietuvoje bus nutrauktas, tačiau daugelis vis dar nesupranta kas bus, jei nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinks.
Daug kas galvoja, kad nieko nedarys ir bus kaip buvo. Ne.
„Daug kas galvoja, kad nieko nedarys ir bus kaip buvo. Ne. Visuomeninis tiekimas Lietuvoje baigėsi šiems vartotojams. Jie papuls į laikiną garantinį tiekimą“, – akcentavo P.Kalmantas.
Laikinu garantiniu tiekimu šešis mėnesius rūpinsis Energijos skirstymo operatorius. Tačiau už elektrą gyventojai mokės daugiau – jos kaina bus 25 proc. didesnė nei vidutinė praėjusio mėnesio biržos kaina. Pvz., jei gegužės mėnesio vidutinė biržos kaina už kilovatvalandę buvo 16 ct, gyventojas mokės daugiau nei 20 ct.
„Po šio laiko elektros tiekimas informavus iš anksto gali būti atjungtas. Nesakau, kad per Naujuosius metus bus atjungta elektra, bet reikia turėti omenyje, kad sprendimą reikės padaryti visiems gyventojams“, – įspėjo P.Kalmantas.
Kurie sutartis sudarė vėliau, už kilovatvalandę jau su valstybės kompensacija mokės mažiausiai 24 ct. Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje baigsis metų pabaigoje, kai nepriklausomą elektros tiekėją pasirinks vartotojai, priklausantys trečiajam etapui. Tokie gyventojai elektros sunaudoja mažiausiai – iki 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės12
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...