- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics“ vadove Ilona Lepp.
– Vis dažniau užduodamas klausimas – dėl ko nerimauja vartotojai ir kaip keičiasi jų elgsena?
– Rūpesčiai visiškai pasikeitė. Pastaruoju metu didžiausią rūpestį visiems Baltijos šalių gyventojams kelia karas ir jo padariniai. Lietuvoje susirūpinę 60 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 64 proc. Kitas ne mažiau svarbus rūpestis – augančios kainos: Lietuvoje – 49 proc., Latvijoje – 52 proc. ir Estijoje – 55 proc. Tarp penkių didžiausią susirūpinimą keliančių dalykų lieka rūpestis dėl augančių degalų kainų ir komunalinių išlaidų. Susirūpinimas sveikata pastaruosius penkerius metus buvo pirmoje vietoje, dabar nueina į antrą planą. 2020 m. rugpjūčio mėnesį daugiau nei 50 proc. gyventojų buvo susirūpinę dėl COVID-19, dabar beveik nekreipiame dėmesio ir pripratome – išliko tik 10 proc.
Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse.
– Kas šiame tyrime jus labiausiai nustebino ir kuo skiriamės nuo estų ir latvių?
– Nustebino susirūpinimas dėl karo ir noras padėti. Lietuvoje buvo linkę padėti ukrainiečiams net 76 proc., šiek tiek daugiau Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, kai klausėme ką jie darė dėl savęs ir savo artimųjų, trečdalis išvis nieko nedarė, nepanikavo, 29 proc. skaitė oficialią informaciją. Visi patikrino pasų ir ID kortelių galiojimo laiką. Estai galbūt racionalesni ir apie keliones negalvojo, jie staiga pradėjo kaupti atsargas. Estams infliacija ir augančios kainos kelia daugiausia nerimo.
– Kaip pasikeitė vartojimas? Kiek žmonės išleidžia savo baimėms pinigų?
– Įtakos turėjo pandemija, kad į parduotuves neiname kiekvieną dieną. Per trumpą laikotarpį išaugo 50 proc. vartotojų, kurie apsiperka ilgesniam laikui, ir sumažėjo vartotojų, kurie vaikšto į parduotuvę kiekvieną dieną. Įdomu, kad lietuviai tiesiog mėgo leisti laiką parduotuvėse vietoj pasivaikščiojimo.
– Ar fizinės parduotuvės netapo mažiau įdomios nei internetinės?
– Prieš pandemiją tik 10 proc. gyventojų teigė, kad apsiperka internetinėse parduotuvėse. Dabar – jau daugiau nei 32 proc. perka internetu bent kartą per mėnesį. Seniau pirkdavo ilgo galiojimo prekes, dabar perka ir vaisių, daržovių, pieno, duonos gaminių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar dėl tokio įpročio ateityje neišnyks fizinės parduotuvės?
– Manau, ne. Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse, taip pat mažose ir specializuotose. Manau, jie lygiaverčiai konkurentai.
– Ar dabar žmonės ieško kainos, o ne kokybės?
– Žinoma, kainos. Infliaciją paveikia kylančios būtinų prekių kainos 67 proc. ir degalų kainos – 60 proc. Vartotojas nelinkęs atsisveikinti su kiekiu, jis laukia akcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys rugsėjį žada planą, kaip žmonėms taupyti elektrą4
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą. ...
-
Gyventojai vis labiau gręžiasi į atsinaujinančius energijos išteklius4
Pasibaigus kvietimams teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų gauti, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia sulaukusi beveik 7500 paraiškų už kiek daugiau nei 12,1 mln. eurų. Kvietimui buvo numatyta...
-
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: vietoje remonto darbų statomi įspėjamieji ženklai3
Valstybės kontrolė nustatė, kad 40 procentų šalies kelių – labai prastos būklės: ant jų dangų ne tik provėžos, bet ir didžiulės atsivėrusios duobės, kurias keičia ne remonto darbai, o įspėjamieji ženklai. Ekspertai beda pir&scar...
-
Apie naujus Kinijos grasinimus Lietuvos verslui: tai – tuščias garsas7
Nors apie atstovybę Lietuvoje Taivano vardu buvo paskelbta kiek daugiau nei prieš metus, Kinija toliau lieja tulžį. Kinijos komunistų partijos leidinyje „Global Times“ skelbiama, kad Lietuvos įmonės, prekiaujančios su Taivanu, sulauks...
-
Iš Seimo – siūlymai Vyriausybei dėl pokyčių elektros rinkoje1
Prezidentui ir energetikos ministrui siūlant atidėti paskutinį – trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą, tam pritaria ir dalis parlamentarų. Jie siūlo toliau mokėti kompensacijas gyventojams ir įvesti daugiau saugiklių, ka...
-
R. Karbauskis: daugelį Lietuvos žmonių nuvylė ir net įžeidė tokie premjerės žodžiai90
Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ paskelbus apie planus vienašališkai keisti klientų fiksuotos kainos sutartis, Lietuvos viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimo banga. „Valstiečių&...
-
Oro uostuose tęsiasi chaosas, o specialistai sako: nesinervinkite ir žiūrėkite filosofiškai3
Ilgasis Žolinių savaitgalis lietuviams svetur galėjo baigtis kiek kitaip nei planuota. Po kelių dienų atostogų sugrįžti namo ir į darbus galėjo būti ne taip paprasta, nes oro uostuose tęsiasi chaosas. Aviacijos ekspertai įspėja, kad visame pasaul...
-
Ministras: branduolinės energetikos atsisakymas buvo klaida21
Lietuvos sprendimas nebevystyti branduolinės energetikos buvo klaida, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Patarėjas: prezidentas pritaria elektros rinkos liberalizavimo atidėjimui4
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo atidėjimui, sako jo patarėjas. ...
-
Ekspertas: elektros kainos nesumažės, tačiau žmonėms reikia leisti atsikvėpti2
180 tūkst. gyventojų, pasirinkę „Perlą Energiją“, nežino, ką daryti. Dar 400 tūkst. iš viso nepriklausomo elektros tiekėjo nėra pasirinkę. Prezidentas siūlo pratęsti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą ir neversti ...